Pranciškus susitiko su aklaisiais ir kurčnebyliais
Šeštadienio vidudienį popiežius Pranciškus susitiko su Aklųjų apaštalinio judėjimo
ir su Kurčnebylių misijos nariais. Susitikimas buvo surengtas Pauliaus VI salėje Vatikane,
jame buvo laukta apie 6000 asmenų iš visos Italijos, taip pat iš kitų Europos kraštų
ir iš kitų žemynų. Popiežius šiltai sveikino žmones, kurie visai ar beveik negali
regėti ir girdėti, juos lydinčius asmenis. Kurčnebylių misija buvo įsteigta XIX amžiaus
viduryje palaimintojo Giuseppe Gualandi. Ji veikia ne tik Italijoje, bet taip pat
Brazilijoje ir Filipinuose, o po Velykų atidarys naujus namus Kongo Demokratinėje
Respublikoje. Taip vadinamuosiuose Gualandi institucijose kurčnebyliai gauna specialų
ugdymą, o taip pat dvasinį palydėjimą.
Savo kalboje jiems popiežius Pranciškus
dar kartą palietė jam brangią temą: būti Evangelijos liudytojais per susitikimo kultūrą.
Čia susitikimo su kitais prielaida yra susitikimas su Kristumi. „Kad būtum Evangelijos
liudytoju reikia iš tiesu susitikti su Juo, Jėzumi“, sakė Šventasis Tėvas. Jis priminė
praėjusio sekmadienio Evangelijos skaitinį apie samarietę, kuri sutiko Jėzų, kalbėjosi
su Juo ir kurios gyvenimas pasikeitė.
Evangelijos liudytojas yra tas, kuris
sutiko Jėzų Kristų, Jį pažino, tiksliau, pasijuto Jo pažintas, pripažintas, gerbiamas,
mylimas, išlaisvintas iš kaltės, šio susitikimo paliestas savo gelmėse, pripildytas
naujo džiaugsmo ir naujos gyvenimo prasmės. Būtent tai persismelkia, yra perduodama
kitiems.
Samarietės pavyzdys, pasak Pranciškaus, aiškiai rodo kokius žmones
Jėzus mėgo sutikti ir pakviesti būti Jo liudytojais: niekinamus, atstumtus žmones.
Samarietė tokia buvo ir kaip moteris ir kaip viena iš samariečių, į kuriuos žydai
žiūrėjo su panieka. Pakanka atsiminti ir kitus žmones, kuriuos Jėzus sutiko – paženklintus
ligos ar neįgalumo, išgydydamas juos ir grąžindamas orumą. Ir būtent šie asmenys tampa
liudytojais naujų nuostatų, kurias galime pavadinti „susitikimo kultūra“. Vienas iš
tokių yra ir tas aklasis, apie kurį pasakoja šio sekmadienio Evangelija.
Šis
nuo gimimo aklu buvęs žmogus buvo atstumtas dėl klaidingos sampratos, kad jis gavo
dievišką bausmę. Jėzus radikaliai atmeta tokį mąstymo, tikrą piktžodžiavimą, būdą
ir dėl aklojo atlieka „Dievo darbą“, suteikdamas jam regėjimą. Atkreiptinas dalykas
yra tas, kad šis žmogus, po šios patirties, tapo Jėzaus ir jo veikimo - meilės, gailestingumo,
gyvenimo - liudytoju. Tuo metu fariziejų vyresnieji iš aukšto vertina jį ir patį Jėzų
kaip „nusidėjėlius“. Tačiau pagijęs aklasis su nuginkluojančiu paprastumu gina Jėzų
ir galiausiai išpažįsta savo tikėjimą į Jį, nusprendžia dalintis tuo pačiu atmestojo
likimu. Bet iš tiesų tas žmogus tapo naujos bendruomenės, paremtos broliška meile
ir tikėjimo Jėzumi dalimi.
Štai dvi priešingos kultūros, - kalbėjo popiežius.
– Susitikimo kultūra ir atmetimo kultūra. Sergantis, neįgalus žmogus būtent dėl savo
trapumo, ribų gali tapti susitikimo liudytoju: susitikimo su Jėzumi, kuris atveria
gyvenimui ir tikėjimui, susitikimui su kitais, su bendruomene. Tik tas, kuris žino
savo trapumą, savo ribas gali kurti broliškus ir solidarius ryšius, Bažnyčioje ir
visuomenėje.
Visi čia esantys, leiskite sau sutikti Jėzų: tik Jis iš tiesų
pažįsta žmogaus širdį, tik Jis gali išlaisvinti iš uždarumo ir sterilaus pesimizmo,
atverti gyvenimui ir vilčiai, - baigdamas savo sveikinimą sakė popiežius Pranciškus.
(Vatikano radijas)