Kinijoje palaidotas Šanchajaus vyskupas, disidentas
Kinijoje į paskutinę kelionę išlydėtas kovo 16 dieną miręs Šanchajaus vyskupas Juozapas
Fan Zhongliang, pastaruosius 20 metų gyvenęs namų arešto sąlygomis. Jis sulaukė 97
metų amžiaus, pastaraisiais metais sunkiai sirgo.
Jis buvo iš taip vadinamųjų
pogrindinių vyskupų, kurie nestojo į Kinijos valdžios įsteigtą ir jai lojalią Kinijos
katalikų patriotinę asociaciją, išlikdamas ištikimas Šventajam Sostui. Atsilygindama
valdžia niekad jo nepripažino vyskupu ir neleido eiti Šanchajaus ganytojo pareigų.
1938
metais vyskupas Fan, tuo metu dvidešimties metų, įstojo į jėzuitų ordiną ir po trylikos
metų, 1951-aisiais, buvo įšventintas kunigu. Kai netrukus valdžia Kinijoje atiteko
komunistų partijai, jis buvo įkalintas: kalėjimuose ar priverstinio darbo stovyklose
praleido apie trisdešimt metų.
1985 metais buvo slapta įšventintas Šanchajaus
vyskupu augziliaru, o 2000 metais, mirus Šanchajaus vyskupui kardinolui Gong Pinmei,
taip pat praleidusiam keliasdešimt metų nelaisvėje, galiausiai ištremtam iš Kinijos,
Jono Pauliaus II potvarkiu buvo paskirtas jo įpėdiniu. Tačiau nuo 1985 metų, su Kinijos
valdžios pritarimu, Šanchajuje darbavosi vyskupas Aloysius Jin Luxian, miręs praėjusiais
metais. Žinoma, valdžia nepripažino vyskupo Fan jurisdikcijos, o tarp katalikų bendruomenių,
priklausančių ir nepriklausančių Patriotinei asociacijai, buvo dar kartą pasėtas priešiškumas.
Kalbant apie pačių vyskupų santykius, jie buvo susitikę ir susitaikė. Tautų evangelizavimo
kongregacijos sekretorius arkivyskupas Savio Hon Taifai, taipogi kinas, pažinojęs
vyskupą Fan, rašė, jog jis buvo iš tiesų tikras ganytojas, viską paaukojęs dėl savo
kaimenės, dėl ištikimybės Šventajam Sostui, dėl meilės Dievui. Jam tinka kinų patarlė,
kuri sako, kad „geriau būti skilusiu papuošalu, nei sveika plyta“. Jis buvo apsuptas
didelės tikinčiųjų meilės ir pagarbos. Nors jo išorinė laisvė visada buvo suvaržyta,
tai buvo didelės vidinės laisvės žmogus, ieškantis Dievo valios. Vyskupas Fan taip
pat buvo didelio kilniaširdiškumo žmogus. Nepaisant to, ką patyrė, niekas nėra girdėjęs
iš jo lūpų grubių žodžių Patriotinei asociacijai priklausančių vyskupų ir tikinčiųjų
atžvilgių. Jame, rašo Tautų evangelizavimo kongregacijos sekretorius, aiškumas ir
tiesa derėjo su švelnumu ir gailestingumu. Po vyskupo Fan mirties Šanchajaus vyskupija
atsidūrė nevienareikšmiškoje padėtyje. Jai turėtų vadovauti vyskupas Tadas Ma Daqin.
Šis ganytojas, viena vertus, priklausė Patriotinei asociacijai, antra vertus, 2012
metų liepos 7 dieną buvo įšventintas vyskupu su Šventojo Sosto pritarimu. Būtent šventimų
dieną jis iškrėtė tikrą akibrokštą valdžiai: katedroje jis viešai pareiškė, kad jo,
ganytojo, pareigos nėra suderinamos su pozicija Patriotinėje asociacijoje, iš kurios
jis atsistatydina. Jis taip pat nesutiko, kad šventimų apeigose dalyvautų tie vyskupai,
kaip kad norėjo valdžia, kurių kandidatūros nėra patvirtintos Šventojo Sosto. Vyskupo
Ma drąsus žingsnis buvo sutiktas visuotiniais aplodismentais, tačiau jau kitą dieną
jis buvo uždarytas namų arešto sąlygomis Šanchajaus seminarijoje ir iki šiol negali
iš jos išeiti ir vykdyti savo vyskupiškų pareigų. Jam nebuvo leista dalyvauti ir vyskupo
Fan laidotuvėse. Beje, pastarosiose valdžia taip pat neleido velionio vadinti „vyskupu“
ir jo palaidoti Šanchajaus katedroje, tačiau netrukdė susirinkti maždaug 70 kunigų
ir keliems tūkstančiams tikinčiųjų, pastatyti ekrano lauke, kad gedulingose Mišiose
galėtų dalyvauti visi netilpusieji. Policija taip pat palydėjo laidotuvių procesiją.
(Vatikano radijas)