Popiežius Pranciškus: kas nepasitiki Dievu netenka visko (+video)
Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi, žmogumi, kuris mato tik save. Jis bus kaip
tyrų krūmokšnis, sausros pasmerktas likti bevaisiu ir nugaišti. Tačiau laimingas žmogus,
kuris pasitiki Dievu. Dievu pasitikintis žmogus yra kaip medis, pasodintas prie tekančio
vandens: net sausros metu jis nepaliauja davęs vaisių. Tik Viešpatyje yra tikrasis
pasitikėjimas. Kitų pasitikėjimų nereikia, jie negelbsti, neteikia gyvybės, neduoda
džiaugsmo, - sakė ketvirtadienio Mišiose popiežius Pranciškus. - Mėgstame pasitikėti
savimi, draugais arba palankia situacija, nustumdami Viešpatį šiek tiek į šoną. Šitaip
žmogus užsidaro savyje, neturi horizonto, lieka be atvertų durų, langų ir jis nebus
išganytas, nes pats negali savęs išganyti. Būtent taip nutiko Evangelijos turtuoliui:
jis turėjo viską: vilkėjo purpuru, ištaigingai puotavo. Jis buvo savimi patenkintas,
tačiau nepastebėjo prie namų durų votimis aptekusio elgetos. Elgetos vardas Lozorius.
Tačiau turtuolis neturi vardo.
Šiandien, šią Gavėnios dieną, galim savęs paklausti:
„Kuo pasitikiu? Viešpačiu ar esu pagonis, pasitikintis daiktais, stabais? Ar vis dar
turiu vardą ar jau ir jo pradėjau netekti? Gal jau vadinuosi tiktai „Aš“?, „Aš pats,
aš su savimi, vien sau, tik aš“? Man, tik man. Tai vis tas pats egoizmas. Šitaip neįmanoma
būti išganytam. Tačiau visuomet yra vilties durys, visiems, kurie pasitiki vien žmogumi,
vien savimi ir jau yra praradę savo vardą. Pabaigoje visuomet yra dar viena galimybė.
Žmogus, kai pastebi, kad jau prarado savo vardą, t.y. prarado viską, tada jis pakelia
akis ir ištaria vienintelį žodį, ištaria „Tėve“. Ir Dievas atsako irgi ištardamas
tik vieną žodį „Sūnau!“. Jei kas nors iš mūsų per gyvenimą pasitikėjo vien žmogumi
ir savimi taip, kad prarastų vardą, netektų savojo orumo, tada tam žmogui yra dar
ta viena galimybė ištarti žodį, kuris yra daugiau nei magiškas, yra galingas: „Tėve“.
Dievas Tėvas visuomet laukia mūsų, kad atvertų duris, kurių mes nematome ir galėtų
pasakyti: „Sūnau“. Prašykime Viešpaties malonės, kad visiems mums suteiktų išminties
pasitikėti vien Juo, ne daiktais, ne žmogiška galia, vien Juo. Ir jei kas nors iš
mūsų, mūsų broliai, mes patys ar daugelis kitų žmonių prarastų šį pasitikėjimą, kad
bent būtų apšviesti taip, kad galėtų imtis to žodžio, kuris gelbsti ir atveria duris
ir išgirstų Tėvą, kuris jį pavadintų sūnumi. (Vatikano radijas)