Kardinolas Marx apie situaciją Ukrainoje. COMECE pareiškimas dėl Europarlamento rinkimų
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) kovo 19 dieną pradėjo pavasarinę
sesiją. Ją pradėjęs COMECE pirmininkas kardinolas Reinhard Marx itin daug dėmesio
skyrė situacijai Ukrainoje, prasidėjusiai protestais Kijevo centre ir kituose miestuose,
pasibaigusiai neteisėta Rusijos invazija Kryme, šios teritorijos atplėšimu ir ketinimais
integruoti į Rusijos federaciją.
Dėl mažiausiai dviejų motyvų, pasak kardinolo
Marxo, padėtis Ukrainoje negali mūsų palikti abejingais. Pirmiausia, įvykiai Kryme
įstūmė Europą į sunkiausią užsienio politikos situaciją per ilgą laiką. Kas galėjo
patikėti, kad taip greitai grįšime prie Šaltojo Karo logikos, kad Europoje atgis teritorinių
aneksijų vaiduoklis? Ukrainos politikams tenka ypač sunkus uždavinys: išlaikyti šalies
vienybę ir neįsivelti į karinį konfliktą su Rusija. Taip pat Europos Sąjungos politikai
karštligiškai dirba ieškodami išeičių ir mes turime juos palaikyti malda. Ir dar labiau
Ukrainos žmones, kurie išgyvena politinę sumaištį, ekonomines problemas, o dabar ir
išorinę grėsmę.
Antra, įvykiai Ukrainoje verčia pasižiūrėti į veidrodi mus
pačius. Protestai Ukrainoje nebuvo vien prieš vyriausybę, elitą ir sistemą, kurie
iškraipė teisingumą ir siekė tik praturtėti. Protestai taip pat buvo už europietišką
kryptį, kuri nėra vien ekonomikos ir skolų klausimas. Jei Ukraina siekia priklausyti
Europos Sąjungai, ką tai reiškia mums patiems? Ar mes nepavargome ir neaptingome dėl
Europos reikalų? Ar laisva ir demokratiška Europa egzistuos savaime, be mūsų pastangų?
Kokių dorybių reikia, kad Europos demokratija toliau gyvuotų?
Kitą savo kalbos
dalį COMECE pirmininkas skyrė pareiškimo dėl gegužės 22-25 dieną rengiamų Europos
parlamento rinkimų komentavimui.
Šiame pareiškime pabrėžiama, kad Europos Sąjungos
piliečiai turi „teisę ir pareigą“ balsuoti šiuose rinkimuose ir išrinkti tuos asmenis,
kurie spręs politinius ir ekonominius jų gyvenimo klausimus artimiausius kelerius
metus. Bažnyčios socialinės doktrinos perspektyvoje COMECE vyskupai išvardijo kelias
temas, kurios turėtų rūpėti tiek politikams, tiek rinkėjams.
Judant link didesnės
vienybės svarbu nepaaukoti subsidiarumo principo, kuris reguliuoja didesnių ir mažesnių
institucijų santykius, išsaugo valstybių narių tradicijas. Kita Europos Sąjungos kolona
ir Bažnyčios socialinės doktrinos principas yra solidarumas: tarp žmonių, valstybių,
regionų. Trečia, yra būtina į socioekonominės politikos centrą grąžinti žmogaus sampratą,
kurį remiasi žmogaus orumu. Žmogaus gyvybė turi būti saugoma nuo pradžios iki natūralios
mirties; šeimos, visuomenės plytos, turi būti saugomos. Reikia rūpintis tiek senelių
gyvenimo kokybe, tiek jaunimo galimybėmis. Europa susiduria su stipriu migracijos
reiškiniu: tiek savo viduje, tiek iš kitų pasaulio regionų. Atsakomybe priimti ir
integruoti prieglobsčio prašytojus turi būti dalijamasi proporcingai, migrantų teisės
turi būti gerbiamos.
COMECE pareiškime taip pat prašoma atkreipti dėmesį
į tvarią plėtrą, mažinant užterštumą Europoje ir pasaulyje.
Religijos laisvė
yra pamatinis tolerantiškos ir atviros visuomenės požymis. Ši teisė apima viešą įsitikinimų
išraišką. Šiuo požiūriu yra sveikintinos Europos Sąjungos gairės dėl religijos laisvės
apsaugos ir sklaidos. Remtinos priemonės dėl vienos poilsio dienos savaitėje, sekmadienio,
išsaugojimo.
Mes, Europos vyskupai, pasisakome už tai, kad Europos projektas
nebūtų apleistas dabartiniuose sunkumuose: būtų prarasta labai daug. Svarbu, kad visi
dalyvautų formuojant Europos ateitį, rašoma COMECE pareiškime. (Vatikano radijas)