Pal. Jonas Paulius II: Mieli lietuviai, laisvė yra įpareigojanti

Mišių dėkojimo liturgija užbaigiama Dievo šlovinimu nepaliaujama giesme drauge su visais angelais ir šventaisiais: „Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas.“ Šlovinimas su visais šventaisiais iš tiesų apima visus šventuosius, o netrukus jų draugija pasipildys dviem XX amžiaus popiežiais, Jonu XXIII ir Jonu Pauliumi II. Juos Romos vyskupas Pranciškus kanonizuos Atvelykio sekmadienį, balandžio 27 d. Jau dabar galima į šiuos du vyrus kreiptis prašant Dangaus užtarimo, nes jie yra Bažnyčios palaimintieji, tačiau nuo Atvelykio kultas bus jau ne vietinis, o visuotinis, apimantis visą Bažnyčią, visiems laikams.

Karolį Wojtylą, Romoje per popiežiaus rinkimus tapusį Jonu Pauliumi II, palaimintuoju paskelbė jo tiesioginis įpėdinis. Beatifikacijos homilijoje popiežius Benediktas XVI prisiminė kaip prieš šešerius metus Romos gyventojus ir visą pasaulį sujaudino žinia apie Romos vyskupo mirtį. Skausmas dėl netekties buvo gilus, tačiau neapsakomai didingos malonės jausmas tuomet buvo dar didesnis, pažymėjo Benediktas XVI. Toji malonė – tai tarsi viso Karolio Wojtylos-Jono Pauliaus II gyvenimo vaisius, ypač per jo kančios liudijimą, sakė popiežius Benediktas. Dabar jau emeritas popiežius Benediktas XVI tą sykį homilijoje pridūrė, kad jau popiežiaus mirties dieną ir sekančiomis dienomis buvo galima pajusti padvelkusį jo šventumo kvapą.

Tai vis dar gana retas atvejis žmonių gyvenime, kaip ir visos žmonijos istorijoje, kad Bažnyčia kanonizuoja, t.y. skelbia šventuoju, asmenį, kurį tiek daug gyvų žmonių prisimena asmeniškai matę arba girdėję kalbant. Milijonai tikinčiųjų meldėsi su Jonu Pauliumi II jo vadovautose Mišiose, milijonai jaunimo klausėsi jo patarimų jaunimo dienose, milijonai dar šiandien gali pasidalyti asmeniniais prisiminimais ir įspūdžiais. Taip pat Lietuvos žmonės, kurie Joną Paulių II matė Vilniuje ar Šiluvoje, Kryžių kalne ar Kaune, arba Romoje bendrosiose audiencijose, kuriose dažniausiai išgirsdavo popiežiaus pasveikinimą lietuviškai... Jonas Paulius II nepaliaudamas kvietė žmones į šventumą, pats vadovavo gausaus būrio krikščionių iškėlimui į Altorių garbę ir, galima pridurti, turėjo garbės palaimintuoju paskelbti popiežių Joną XXIII, kuris dabar drauge su juo per tas pačias apeigas bus popiežiaus Pranciškaus kanonizuotas.

„Palaimintas tu, mylimas popiežiau Jonai Pauliau II, nes įtikėjai! Prašome tave, iš dangaus toliau stiprink Dievo tautos tikėjimą“, kalbėjo beatifikacijos proga popiežius Benediktas XVI, homiliją užbaigęs maldavimu, kuriuo kreipėsi į palaimintąjį taip, kaip visi dabar galės kreiptis jau ir kaip į šventąjį: „Taip dažnai šioje aikštėje laimindavai mus iš rūmų. Šiandien prašome: Šventasis Tėve, palaiminki mus!“

Prieš keturiolika metų, 2000 metais, kai visa Bažnyčia minėjo Didįjį krikščionybės jubiliejų, Romoje įvyko piligrimų iš Lietuvos susitikimas su popiežiumi Jonu Pauliumi II lietuviams skirtoje audiencijoje. Šventasis Tėvas ir tą kartą visus palaimino, užtikrino, kad meldžiasi už lietuvius, dėkojo už ištikimybę ir tikėjimą, kartais pareikalavusį kankinystės, kalbėjo ir apie Lietuvos vietą europinėje šeimoje. Pal. Jonas Paulius II be kita ko priminė, jog laisvė yra įpareigojanti ir pabrėžė, kad lietuvių tauta „turi įnešti savo indėlį dėl dvasinio Europos atsinaujinimo ir susitaikymo tarp tautų“.

Šventasis Jonas Paulius II, taip į jį vadinsime po kanonizacijos, šiuos žodžius pasakė lietuviškai 2000 metų kovo 4 dieną. Popiežius tiek dėl amžiaus, tiek dėl ligos, kalbėjo labai sunkiai, tačiau perskaitė lietuviškai maždaug dešimties minučių trukmės kalbą. Šioje laidoje perduodame tik kelias trumpas jo kalbos dalis. Įrašo trukmė 00:02:04:13

Mieli Broliai ir Sesės Lietuviai!

(...) Dėkokime Dievui už lietuvių tautos ištikimybę Bažnyčiai ir Šventojo Petro Įpėdiniui, taip pat už tikėjimą, kurį liudijo (...) dažnai iki pat kankinystės, ypatingai per penkiasdešimt tragiškų komunistinės okupacijos ir persekiojimo metų.

Šiandien, atgavusi savo pilietinę ir tikėjimo laisvę, Lietuva sugrįžo į savo vietą europinės šeimos tarpe. Laisvė yra įpareigojanti: mieli Lietuviai, jūsų Tauta (...) turi įnešti savo indėlį dėl dvasinio Europos atsinaujinimo ir susitaikymo tarp tautų.

(...) Kristus, kuris yra tas pats vakar, šiandien ir rytoj, tegul jus lydi ir teveda jūsų žingsnius. Kristus yra su jumis. Tegul niekada jūsų neapleidžia šitas paguodžiantis tikrumas. Būkite drąsūs skelbėjai ir džiaugsmingi savo gyvo buvimo pasaulyje liudininkai! Popiežius meldžiasi už jus ir su nuoširdžia meile visus jus laimina.

(Vatikano radijas)