Irako chaldėjų patriarchas: naujos priežastys verčia žmones rinktis emigranto kelią

Irako chaldėjų patriarchas paragino savo tautiečius nepasiduoti pagundai emigruoti į užsienį. Ateitis yra Tėvynėje, tikrai ne diasporos kraštuose. Jei krikščionys apleisime gimtąjį kraštą, būsime amžiams atskirti nuo savo kilmės ir istorijos, pasakė Irako chaldėjų patriarchas Louis Raphael I Sako, Irako katalikų chaldėjų simpoziume Bagdade. Susitikime vienoje sostinės bažnyčioje vasario 26 dieną dalyvavo Irako katalikų bendruomenės atstovai. Patriarchas ragino visais būdais stabdyti nesibaigiančią krikščionių emigraciją iš Irako ir iš viso Artimųjų rytų regiono, perspėdamas apie neišlikimo regione pavojų. Nuo amerikiečių invazijos pradžios 2003 metais chaldėjų krikščionių bendruomenė Irake sumažėjo perpus. Įvairios senos ir naujos priežastys verčia žmones rinktis emigranto kelią, nepaisant su tuo susijusių pavojų.

Artimųjų Rytų krikščionys išsiskiria nuo savo bendrapiliečių musulmonų, nes visą laiką turėjo ginti tikėjimą sudėdami mil˛iniškas aukas. Apgailėtina, tačiau musulmoniškos vyriausybės su krikščioniais elgiasi kaip su antrarūšiais piliečiais jų tėvynėse. Kryžių žygiai ir kolonializmas ˛monių mąstysenoje sutvirtino tariamų sąsajų su Vakarais įvaizdį. Tačiau nūdiena yra iškilę nauji pavojai, sakė chaldėjų patriarchas. Kalbėdamas apie saugumo klausimus, taip pat apie krikščionių patiriamus persekiojimus ir prievartą patriarchas Louis Raphael I Sako pažymėjo, jog pastaruoju metu irakiečiams krikščionims tenka susidurti su mafijos ir nusikalstamumo pasauliu, kurio pastangomis vis daugiau žmonių suvilioja siūlomos lengvatinės sąlygos emigracijai į užsienį.

Apleisti kraštą reiškia visišką ryšių nutraukimą su tautos istorija ir paveldu, prisiderinimą prie vakarietiško būdo mentaliteto, papročių, moralės, visuomenės, šeimos, kultūros ir ugdymo atžvilgiu. Trumpai tariant, emigruoti reiškia nurėžti šaknis ir tai yra tam tikra neeilinė mirties forma, tvirtino patriarchas. Jei krikščionys masiškai apleis kraštą, kas liudys Kristų jame? Mūsų bažnyčios taps muziejais ir mirusiais akmeninis, arba bus visai nugriautos. Todėl pasak Bagdado chaldėjų patriarcho, emigracija yra tėvynės išdavystė ir traukimasis nuo atsakomybės.

Patriarchas kalbėjo taip pat apie emigravusių žmonių tariamą laimę, kuri labai dažnai pasirodo buvusi mira˛u: ne taip paprasta emigrantams susirasti darbą, susikaupti pinigus ir pasiekti tam tikrą gerovės lygį. Šalia kasdienių iššūkių yra socialinio atmetimo pavojus, rizika prarasti viską. Todėl, pasak patriarcho, reikia įsipareigoti ir darbuotis tėvynėje, joje stiprinant švietimo sistemą, investicijas, ekonominę veiklą, statant naujus gyvenamuosius būstus ir kuriant darbo vietas. Reikia didesnio politinių grupių suartėjimo vardan bendrų tikslų, darnesnės chaldėjų bendruomenės, kuri susivienijusi į lygą galėtų geriau apginti sunkumus patiriančių krikščionių teises. (Bagdadhope/Vatikano radijas)