„Bergoglio sąrašas“

Tik išrinkus Buenos Airių arkivyskupą Jorge Mario Bergoglio popiežiumi, pasirodė nemažai straipsnių, kuriuose tarp eilučių arba su atvira piktdžiuga užsimenama apie tai, jog jis toleravo, nieko nedarė ar net draugiškai bendradarbiavo su 1976 – 1983 metais Argentinoje veikusia karine diktatūra, kuri nužudė, dažnai su kankinimais, iki 30 000 žmonių. Juo labiau, kad tuo metu buvo vyskupų, kurie aiškiai simpatizavo režimui dėl to, kad jis sustabdė kairios pakraipos ginkluotas grupuotes, kurios taip pat varžėsi dėl valdžios ir nužudė tūkstančius žmonių.

Tačiau netrukus šie straipsniai išnyko, nes, pradėjus tikrinti atidžiau, paaiškėjo, kad liudininkai ir pačioje Argentinoje parengta ataskaita apie karinės diktatūros periodą, piešia kitokį vaizdą apie Bergoglio, tuo metu jėzuitų provincijos vyresnįjį: be viešų pareiškimų, veikdamas diskretiškai, jis užtarė ir galimai nuo mirties bei kankinimų išgelbėjo dešimtis žmonių. Tai buvo laikai, kai diktatūra bet kokią kritiką valdžiai galėjo sutapatinti su parama komunistiniam terorizmui ir suimti, įkalinti, kankinti iš esmės nieko bendro su ginkluota kova prieš diktatūra neturinčius žmones: tame tarpe ir aktyvius katalikus, kurie kalbėjo vedami krikščioniškos sąžinės. Tai, pavyzdžiui, argentiniečio pranciškono Carlos de Dios Murias ir prancūzų kunigo Gabriel Longueville, dirbusio Argentinoje, atvejis: jie 1976-ųjų liepą kariškių buvo suimti ir išsivežti. Netrukus jų kūnai buvo atrasti pamesti pakelyje, su kankinimo ženklais. Pranciškonui buvo išbadytos akys. Laidodamas šiuos kunigus jų vyskupas Enrique Angelelli juos pavadino „kankiniais dėl Evangelijos“. Praėjus porai savaičių buvo palaidotas ir pats vyskupas, taip pat nesimpatizavęs režimui: į jo automobilį esą „netyčia“ įsirėžė kariškiai.

Apie šiuos sunkius laikus žurnalistinį tyrimą atliko italų katalikų žurnalistas Nello Scavo, nuvykęs į Argentiną, apklausęs Jorge Mario Bergoglio pažinojusius žmones. Knygą apie šiuos asmenis, kurie išsigelbėjo su vienokia ar kitokia Bergoglio pagalba, žurnalistas pavadino „Bergoglio sąrašu“, turbūt įkvėptas nepaprastos vokiečio pramonininko Oskaro Šindlerio istorijos, II Pasaulinio karo metu išgelbėjusio šimtus žydų.

Scavo tyrė kaltinimus dėl tėvų jėzuitų Franz Jalics ir Orlando Yorio, dvasios tėvo ir teologijos profesoriaus arešto: juos suėmę ir tardę kariškai pasakė, kad jie esą buvo pakišti Bergoglio. Tačiau tai buvo tik apkalbos. Iš tiesų Bergoglio dėl jų išgelbėjimo derėjosi su karinės diktatūros vadovais, generolu Videla ir admirolu Massera. Su pastaruoju pokalbis buvęs trumpas: atėjęs pas jį į kabinetą Bergoglio pasakė – „aš noriu jų gyvų“ – ir išėjo. Kita dieną abu jėzuitai, apsvaiginti, buvo išmesti laukuose.

Scavo taip pat pasakoja ir apie nuotrauką, kurią po popiežiaus Pranciškaus išrinkimo paskelbė garsus amerikiečių režisierius Thomas Moore: iš nugaros nufotografuotas kunigas, esą Bergoglio, duoda Komuniją diktatoriui Videla, tokiu būdu užsimindamas apie jų ryšius. Italų žurnalistas atrado nuotraukos originalą su data, iš kurios akivaizdu, kad ji nieko bendro neturi su Bergoglio ir su diktatūros periodu.

Pagal Scavo surinktus liudijimus, daug žmonių Bergoglio išgelbėjo siųsdamas juos į vieną jėzuitų kolegiją, 30 kilometrų nuo Buenos Airių, kur jie būdavo pristatomi kaip seminaristai arba dvasinių pratybų atlikėjai. Kitam, kuris buvo panašus į jį, Bergoglio davė kunigo rūbus ir savo pasą. Dar kitu atveju drąsiai ir rizikingai automobilio bagažinėje, per patikros postus, vežė režimo ieškomą teisėją į susitikimą su savo vaikais. Knygoje surinkta apie šimto asmenų parodymai. Pasak kai kurių iš jų, jei jie būtų buvę suimti, suėmimai būtų palietę keliolika kitų. Keli iš liudininkų yra tapę žinomais žmonėmis viešame gyvenime. Tačiau Scavo neabejoja, kad „Bergoglio sąrašas“ yra gerokai ilgesnis. Pasak jo, keli artimiausi Bergoglio bendradarbiai mandagiai atsisakė jam papasakoti apie tai, ką žino – nes žino jo diskretiškumą ir nenori sudaryti įspūdžio, kad popiežius tokiu būdu save reklamuoja.

Nello Scavo knygą lydėjo ir leidybinė sėkmė: ji jau išversta į šešias kalbas, platinama trisdešimtyje valstybių, ruošiamasi pagal ją pastatyti filmą. (Vatikano radijas)