Popiežius priėmė kard. Joachimo Meisnerio atsistatydinimą iš Kelno ganytojo pareigų

Popiežius Pranciškus penktadienį, vasario 28 d. patenkino svarbiausios Vokietijos katalikų arkivyskupijos ganytojo kardinolo Joachimo Meisnerio prašymą dėl amžiaus atleisti iš Kelno ganytojo pareigų. Simboliška, jog tą pačią dieną lygiai prieš metus vokietis popiežius Benediktas XVI atsisakė Apaštalo šv. Petro sosto įpėdinio pareigų. Kardinolui Meisneriui per praėjusias Kalėdas sukako aštuoniasdešimt metų, prieš porą savaičių, vasario 12 dieną jis atšventė savo vyskupavimo Kelne dvidešimt penktąsias metines.

Viena iš įtakingiausių vokiečių katalikybės figūrų pasitraukia iš didžiosios scenos, tuo metu didžiausiai krašto vyskupijai atsivėrė permainų laikotarpis, pažymėjo Vokietijos vyskupų konferencijos portalas katholisch.de pranešdamas apie Šventojo Tėvo Pranciškaus sprendimą išleisti kardinolą Joachimą Meisnerį į pelnytą poilsį.

Kardinolas komunistų valdytoje rytinėje Vokietijos dalyje buvo Erfurto augziliaras, paskui buvo paskirtas padalyto Berlyno vyskupu. Iš čia buvo popiežiaus Jono Pauliaus II perkeltas į Kelną.

Ketvirtį amžiaus tarnavau jums kaip Kelno arkivyskupas visuomet ir visur siekdamas paliudyti ir perduoti Dievo džiaugsmą, mūsų vilties stiprybę, pažymėjo penktadienį kardinolas Meisneris.

Daug dešimtmečių Joachimas Meisneris aktyviai dalyvavo Vokietijos visuomenės debatuose opiausiais klausimais, nevengdamas atviros polemikos. Jis kritikavo konsumizmui parsidavusios visuomenės nusigręžimą nuo Dievo, ryžtingai priešinosi abortų praktikai ir pagalbos žudytis įteisinimui, jo iniciatyva Jonas Paulius II sustabdė Vokietijos katalikų Bažnyčios atstovų dalyvavimą jos mokymui priešingoje valstybinėje šeimos planavimo sistemoje. Bene svarbiausias bažnytinis įvykis arkivyskupijos istorijoje buvo vokiečio popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Kelne Pasaulinės jaunimo dienos proga 2005 metais.

Kardinolas Joachim Meisner taip pat yra pelnęs Lietuvos Bažnyčios dosnaus užtarėjo ir rėmėjo vardą. Pirmojoje kelionėje į Lietuvą 1982 metais kardinolas paliudijo visuotinės Bažnyčios solidarumą persekiojimai vietinei Bažnyčiai totalitarinio sovietų režimo okupuotame krašte, o po ketvirčio amžiaus, 2008 metais į jau nepriklausomą Lietuvos valstybę atvyko kaip popiežiaus Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys į Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus iškilmę. Kardinolas Meisneris tą kartą prisiminė kaip jis per pirmąjį apsilankymą sostinėje atsisakė kvietimo aplankyti komunistinės valdžios konfiskuotą Vilniaus arkikatedrą. Neisiu į katedrą tol, kol ji paversta muziejumi, sakė tuomet kardinolas Meisner. Tada kardinolą lydėję pareigūnai pastebėjo, jog jam teks laukti net iki Paskutinio teismo, nes Sovietų Sąjunga tvers amžiams. „Tačiau jau po septynerių metų arkikatedra buvo sugrąžinta, taigi stebuklai įmanomi“, – prisimindamas 1989 metų įvykius Lietuvoje sakė Kelno arkivyskupas kardinolas Meisneris, dabar arkivyskupas emeritas. Kol kas įpėdinis Kelno arkivyskupijoje nepaskirtas. (Vatikano radijas)