2014-02-24 17:43:05

Kard. Audrys Bačkis: Bažnyčia praturtės jei tikintieji išreikš savo nuomonę


Pasibaigė popiežiaus Pranciškaus sušaukta ir jo vadovauja neeilinė konsistorija šeimos tema. Konsistorijos sesijose ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo popiežius Pranciškus ir maždaug 150 kardinolų iš viso pasaulio, įskaitant vyskupus ir arkivyskupus, kuriuos Šventasis Tėvas šeštadienį paskyrė kardinolais.

Pirmojoje sesijoje konsistorijos temą pristatė popiežius Pranciškus, po jo įvadinę kalbą „Šeimos Evangelija“ pasakė teologas kardinolas Walter Kasper. Sekė kitos trys sesijos. Jų metu pasisakė iš viso 69 kardinolai, kurie išsamiai ir plačiai aptarė įvairius šeimos temos aspektus. Neeilinę konsistoriją užbaigė Šventais Tėvas, kuris padėkojo visiems dalyviams pažymėdamas, kad Viešpats, leidęs Bažnyčiai pagilinti Šeimos Evangelijos temą, po konsistorijos žengtų svarbių žingsnių leis Jai tęsti ėjimą tuo pačiu keliu Vyskupų sinodo darbuose per ateinančius du metus.

Neeilinėje konsistorijoje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Bačkis, kuris pasibaigus kardinolų susitikimams Vatikano radijui pasidalijo savo įspūdžiais. Kardinolas Bačkis papasakojo apie konsistorijos darbų rezultatus, jos svarbą būsimam vyskupų sinodui šeimos tema, paminėjo pasirengimo Vyskupų sinodui darbus Lietuvoje.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: RealAudioMP3

Konsistorija paliko labai gerą įspūdį. Tai Šventojo Tėvo norėtas primas žingsnis pasikviesti kardinolus, o mes nesame tiktai papuošalai, ir išgirsti kardinolų nuomonę šeimos tema. Čia nebuvo sinodas. Tai buvo pirmas visų kardinolų susitikimas su popiežiumi konsistorijoje, skirtas svarstyti specifinę temą be išankstinių klausimų, tačiau su aiškia tema: šeima. Kardinolas Walter Kasper skaitė pranešimą, tai buvo teologinis traktatas, kuriame jis nepabijojo paliesti ir sunkias problemas. Pats popiežius pasakė kas svarbiausia: „venkite kazuistikos, žiūrėkite iš esmės!“

Sakyčiau visi kardinolų pasisakymai buvo labai aukšto lygio, kiekvienas iš savo perspektyvos. Vieni iš teologinės perspektyvos. Tai ir apie sakramentų discipliną, apie šeimos neišardomumą, apie dalykus, kurių mes negalime pakeisti, kurie remiasi ir Evangelijos, ir Kristaus žodžiais. Kiti iš daugiau kanoninio taško, kaip daryti, sutvarkyti, didesnį dėmesį skiriant poroms su sunkumais, pav. antrą kartą susituokusioms, kas tikrai buvo paminėta. Svarbiausias buvo žvilgsnis kaip pasauliui pristatyti santuokos ir šeimos grožį. Šiandien pasaulis tikrai eina destrukcijos keliu, tai daroma įstatymais.

Kardinolas Kasperis prisiminė tai, ką popiežius Pranciškus kartą pasakė, kad Bažnyčia yra kaip ligoninė karo lauke. Kasperis tai pritaikė šeimai: šeima tikrai yra karo lauke. Labai patiko ir įsidėmėjau ką parašė kardinolas Tettamanzi, buvęs Milano ganytojas, savo veikale palyginęs šeimą su tuo, kas pasakojama Gailestingojo samariečio palyginime, su tuo žmogum, kuris primuštas ir paliktas prie kelio ir kuriuo niekas nesirūpina: tai yra šeima šiandien. Viską jai atėmė; nori atimti jos tieses, orumą. Tad kaip parodyti pasauliui, toje pačioje Bažnyčioje, santuokos ir šeimos grožį? Visi sutinkam: be šeimos negali būti Bažnyčios, sugrius visuomenė. Bažnyčia turi iš naujo atrasti tą Dievo pirminį projektą, ko jis norėjo kurdamas žmogų, vyrą ir moterį, ko siekė su šeima, su santuoka. Bandyti tai parodyti pasauliui yra gražiausias kelias ir gražiausias dalykas, kurį galime pasiūlyti. Neverkšlenti, kad viskas blogai, kad visi įstatymai blogi, kad Europa žengia ne ta kryptimi; kad statistikos rodo, kad šeima yra jau beveik visur... Žodžiu, reikia ne tik tam tikro optimizmo, tačiau pasitikėjimo, reikia šeimai kiek galima padėti. Kaip dabar padėti?

Lietuva, manau, nėra atsilikusi šioje srityje. Paruošimas santuokos Sakramentui didmiesčiuose labai gerai veikia, kai kur ir dekanatuose, mažesnėse vietose. Programos yra paruoštos ir dauguma žmonių, kurie nėra labai bažnytiškai nusiteikę, tačiau nori sakramentinės santuokos, tas programas įvertina tiek psichologiškai, tiek juridiškai, juose patyrė kažką įdomaus. Tad paruošimas veikia, tačiau visi kardinolai kalbėjo, kad reikia palydėti tas šeimas. Viena yra paruošti santuokai, kita palydėti: reikia dvasios tėvų, kunigų, kurie nebijotų prisiliesti prie šeimų sunkumų, kurie išgirstų ir pažintų šeimas, padėtų joms. Reikia, kad atsirastų daugiau gražių šeimų, kurios susibūrusios kitoms liudytų ir rodytų, kad įmanoma kurti krikščionišką šeimą, nepaisant su sunkumų.

Kardinolų pasisakymai buvo aukšto lygio. Negaliu jų atskleisti, tačiau pasisakymai buvo labai įvairūs, labiausiai jautėsi rūpestis šeima, jos sunkumais, šeimomis, kurios irsta. Kiti buvo linkę labiau ginti doktrinos grynumą, tačiau visi labai gražiai gilinosi į šiuos klausimus. Aš tuo labai patenkintas. Popiežius dalyvavo visur, viską išgirdo, manau džiaugėsi, tačiau tai nebuvo Sinodas, (kuris pristato popiežiui siūlymus).

Rudenį bus Vyskupų konferencijų pirmininkų susirinkimas. Kaip žinia, buvo pravesta Sinodo apklausa šeimos tema ir iki rudens visa ta medžiaga bus surinkta, episkopatų pirmininkai turės ją įvertinti, įžvelgti pagrindines temas, kurias svarstys Vyskupų sinodas. Jame dalyvaus išrinktieji Vyskupų konferencijų atstovai, kurie jau įsigilinę į šeimos problemas. Laukia dar ilgas kelias, tačiau tai pirmas kartas, kad visa Bažnyčia pakviesta galvoti, mąstyti apie tai, surinkti dokumentinę medžiagą.

Esu optimistas, dar daugiau: žvelgiu su viltimi į visa tai. Tai geras žingsnis, ėjimas taip pat kolegialumo link, kolegialumo ne tik vyskupų, tačiau bandoma visą Bažnyčią įvesti. Lietuvos Bažnyčios atsiliepimai į Vyskupų Sinodo klausimyną buvo perduoti Sinodo tarybai. Aš drįsčiau sakyti, kad gal pas mus gal trūksta kapiliarinės apklausos. Mes turim savo šeimos centrus, į kuriuos buvo kreiptasi, juose buvo užklausti žmonės, kurie ruošiasi santuokai, tai buvo pavieniai būreliai, bet kad tai būtų palietę visas parapijas, kad būtume išgirdę žmonių atsiliepimus, taip pat iš mažesnių miestelių ir pan. Analizė gražiai atlikta šeimos centruose, tačiau per daug apibendrinta visos Lietuvos atžvilgiu, kai viskas yra taip skirtinga nuo vienos vyskupijos į kitą, nuo vienos parapijos į kitą. Atliktas tikrai vertingas darbas, matosi, kad vykdoma sielovada su bendrakeleiviais, t.y. su jau išsiskyrusiais, tai galima iškelti ir apibendrinti, tačiau kiek man žinoma Vilniuje yra viena tokia grupė, tad tokiam miestui tai tikrai nedaug, turėtų įvyksti padaugėjimas, kad tokios grupės veiktų prie kiekvienos didesnės parapijos. Nieko nekaltinu. Dar reikia pasidarbuoti. Reikia gilinti tikinčiųjų sąmoningumą. Bažnyčia praturtės jei tikintieji išreikš savo nuomonę, pasisakys, jei mokės ne tik pakartoti Bažnyčios katekizmą, jei jį žinom, nors gal ne visi priima, tačiau reikia galėti išreikšti savo troškimus, savo sunkumus, pergyvenimus, rūpesčius. Manau, kad galima patobulinti. Laiko tam yra!








All the contents on this site are copyrighted ©.