Popiežius Pranciškus: „Viešpats tesuteikia mums visiems džiaugsmingos kantrybės“ (+video)

Dievo tautos kantrybė, kuri su tikėjimu atlaiko kasdienius gyvenimo išbandymus, veda Bažnyčią į priekį. Taip sakė popiežius Pranciškus pirmadienio ryto Mišiose Šv. Mortos namuose.

„Kantrybė tai nėra pasidavimas, tai kita“: sakė popiežius komentuodamas Šv. Jokūbo laišką, kuriame sakoma: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus“. Gali atrodyti tarsi kvietimas tapti fakyru, tačiau taip nėra“, - pastebi popiežius. Kantrybė, sugebėjimas ištverti išbandymus, visa tai, ko nenorime, padeda subręsti mūsų gyvenimui. Kas nepažįsta kantrybės išminties, tas yra kaprizingas, kaip kad vaikai būna kaprizingi, ir niekas jiems nepadeda, - pabrėžia popiežius Pranciškus. Toks žmogus neužauga, išlieka kaprizingas kaip vaikas, nesugeba priimti gyvenimo tokio, koks jis yra: noriu to, arba nieko. Tai pagunda: tapti kaprizingu. Kita pagunda – visagalybė, noras tuoj pat gauti tą vieną dalyką, kaip nutinka fariziejams, kurie prašo Jėzaus ženklo iš dangaus: „Norime šou, norime stebuklo“.

Pasak popiežiaus, jie „supainioja Dievo veikimą su burtininko veikimu. Tačiau Dievas nesielgia kaip burtininkas, jis veikia savaip. Dievo kantrybė. Ir Jis turi kantrybę. Kas kartą, kai einame išpažinties, giedame Dievo kantrybės himną! Tačiau su kokia kantrybe Viešpats neša mus ant savo pečių, su kokia kantrybe! Krikščioniškas gyvenimas turi skleistis su šia kantrybės muzika, nes tai mūsų tėvų, Dievo tautos muzika, kurie tikėjo Dievo Žodžiu, kurie laikėsi įsakymo, kurį Viešpats paliko mūsų tėvui Abraomui: „Eik mano keliu ir būk be priekaišto”.

Dievo tauta – patvirtina popiežius cituodamas Laišką Žydams – „daug kentėjo, buvo persekiojama, žudoma“, tačiau iš tolo džiaugėsi Dievo pažadais. Pasak popiežiaus, tai yra kantrybė, kurios mums reikia išbandymuose: brandaus žmogaus kantrybės, Dievo kantrybės, kuris mus neša ant savo pečių. „Kokia kantri mūsų tauta! Net ir dabar! Eidami į parapijas, sutinkame kenčiančius žmones, kurie turi problemų, augina sergantį ar turintį negalią vaiką, tačiau kantriai gyvena toliau. Neprašo ženklų, kaip anie iš Evangelijos, kurie norėjo ženklo“. Popiežius tęsė: „Neprašo ženklo, tačiau moka skaityti laiko ženklus: žino, kad kai figmedis išsprogdina pumpurus, ateina pavasaris; moka tai atskirti. O tie nekantrieji, apie kuriuos kalba šiandienos Evangelija, kurie norėjo ženklo, nemokėjo skaityti laiko ženklų, ir todėl nepripažino Jėzaus“.

Baigdamas homiliją, popiežius gyrė „mūsų tautos žmones parapijose, institucijose, kurie veda į priekį Bažnyčią savo kasdieniu šventumu. „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte (Jok 1, 2-4). Viešpats tesuteikia mums visiems kantrybės, džiaugsmingos kantrybės, kuri neša taiką, padeda darbe, tesuteikia mums Dievo kantrybės, kurią turi Jis, ir tesuteikia mums mūsų tikinčios tautos kantrybės, kuri visiems yra pavyzdžiu“. (Vatikano radijas)