Popiežius priėmė Bulgarijos vyskupus (+video)

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė Bulgarijos vyskupus. Panašiai kaip ir kitų šalių vyskupų vizitų Ad limina metu, popiežius privačiai su jais pasikalbėjo, o oficiali kalba su pastabomis ir pasiūlymais buvo įteikta raštu. Bulgarijos katalikų ganytojams įteiktame tekste paminėti svarbiausi pastarųjų kelerių metų katalikų bendruomenės gyvenimo įvykiai. Visų pirma 2010 m. minėtos unijos su Romos Bažnyčia 150-osios metinės, taip pat renginiai skirti Bulgarijoje keletą metų gyvenusiam arkivyskupui Angelo Roncalli, būsimam šventajam popiežiui Jonui XXIII, taip pat palaimintojo vyskupo Eugenijaus Bosilkovo kankinystės 60-osioms metinėms.

Popiežius džiaugiasi, kad Bulgarijos katalikų bendruomenė, nors ir labai maža, liudija Kristų ir iš tikėjimo tekančias moralines ir socialines vertybes. Raginu jus ir toliau drąsiai eiti šiuo keliu, - rašo popiežius Pranciškus. Ir jūsų maža bendruomenė gali prisidėti prie misijos, kurią Bažnyčią vykdo visame pasaulyje. Tam reikalingas nuolatinis atsivertimas, prasidedantis sąžinėje suvokiama tiesa, jog visi Krikšto galia esame misionieriai, Viešpaties siunčiami su džiaugsmu skelbti pasauliui jo žinią. Toks atsinaujinimas padeda skleisti socialinį Bažnyčios mokymą, kurio pagrindiniai tikslai yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, bendro gėrio ir santarvės kūrimas.

* * *

Bulgarijos krikščioniška istorija prasideda devintajame amžiuje. Čia apaštalavo broliai Kirilas ir Metodijus, tačiau dėl Bizantijos kaimynystės Bulgarijoje įsigalėjo graikiškoji ortodoksija. Bizantijai patekus į Osmanų imperijos sudėtį, turkai iki pat dvidešimtojo amžiaus pradžios valdė ir Bulgariją. Šešioliktojo amžiuje pabaigoje buvo įkurtos pirmos pranciškonų misijos, tačiau katalikai Bulgarijoje niekada nesudarė ženklesnės bendruomenės. Tam tikras pagyvėjimas prasidėjo 1925 m. kai Apaštališkuoju vizitatoriumi Bulgarijoje buvo paskirtas arkiv. Angelo Roncalli, būsimas popiežius Jonas XXIII. Prasidėjus komunistų valdymui persekiojimus kentėjo ir ortodoksai, ir katalikai. Šiuo metu katalikai sudaro apie 1 procentą šalies gyventojų – apie 70 tūks. iš 7 milijonų. Šalyje veikia dvi tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžios lotynų apeigų katalikų vyskupijos ir graikų apeigų katalikų egzarchatas. (Vatikano radijas)