Keli komentarai po JT Vaiko teisių komiteto ataskaitos paskelbimo

Vasario 5 dienos JT Vaiko teisių komiteto ataskaita apie Šventąjį Sostą yra tikrai ledinis dušas, kuris atkreipė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Dar kartą ir ypač kietais žodžiais yra paliesta lytinio vaikų išnaudojimo problema, leidžiant suprasti, kad Šventasis Sostas yra tiesiogiai už tai atskaitingas, kad iki šiol slepia nusikaltimus ir nusikaltėlius, raginama pakeisti Bažnyčios moralinę doktriną abortų atžvilgiu. 1990 metais Šventasis Sostas pasirašė vaiko teisių konvenciją, kurioje numatyta valstybių signatarių pareiga teikti ataskaitas. Šventasis Sostas 2011 metais pateikė antrąją ataskaitą. Po jos analizės, po papildomų klausimų ir atsakymų, šių metų vasario 5-ąją buvo paskelbtas Komiteto įvertinimas.

Kalbant apie pačią lytinio išnaudojimo problemą, kuri yra dokumentuota keliose šalyse atliktais tyrimais, ji buvo pripažinta ir pasmerkta, vyskupų vieši atsiprašymai yra skaičiuojami šimtais, aukoms mokamos kompensacijos, popiežius Benediktas ne kartą susitiko su aukomis, Šventasis Sostas ėmėsi nuoseklių žingsnių griežtinant atsakomybę ir greitinant procesus dėl tokio pobūdžio nusikaltimų. Kita vertus, tyrimai parodė, kad už išnaudojimus yra atsakinga nedidelė mažuma dvasininkų. Žvelgiant plačiau, lytinių išnaudojimų bažnytinėje terpėje problema nėra didesnė už tą pačią problemą visuomenėje: spėjama, kad pasaulyje per metus išnaudojami per 40 milijonų vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį Bažnyčioje pradėtos tikrai didelės, skaidrios ir sistemingos pastangos, nukreiptos prieš vaikų išnaudojimą bažnytinėje aplinkoje. Apie tai daugybė informacijos pagrindiniame Vatikano portale www.vatican.va.

Deja, beveik visa tai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ataskaitoje yra ignoruojama. Popiežiaus Valstybės sekretorius Pietro Parolin pareiškė, kad ataskaita bus atidžiai išstudijuota ir neabejotinai bus pateiktas atsakymas į priekaištus.

Tačiau jau dabar yra nemažai komentarų, kuriuose abejojama dėl Vaiko teisių komiteto įvertinimo objektyvumo ir teisingumo. Kaip pareiškė ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JT arkivyskupas Silvano Tomasi, jo pirmasis įspūdis yra toks, kad įvertinime yra nutylimi ar nuvertinami atsakymai, kuriuos Šventasis Sostas pateikė Komitetui dėl įvairių punktų. Įvertinime beveik neatspindimas pastarųjų kelerių metų Šventojo Sosto labai stiprus įsipareigojimas prieš vaikų išnaudojimą. Paprasčiausiai yra ignoruojami faktai. Įvertime pateikta iškraipyta perspektyva.

Kita vertus, įvertinime gausu ideologinių elementų. Antai, Vaiko teisių konvencijos preambulėje yra kalbama apie vaiko gyvybės apsaugą prieš ir po gimimo. Tuo tarpu Vaiko teisių komiteto įvertinime Šventajam Sostui rekomenduojama pakeisti savo nuostatą apie abortą. Lygtais prieš gimimą nužudytas vaikas dar turėtų kokių teisių ir lygtais tai būtų vienas iš pamatinių Vaiko teisių konvencijos principų. Aiškiai matoma, kad nesuvokta Šventojo Sosto prigimtis ir misija, nekalbant jau apie tai, kad JT dokumentuose yra įtvirtinta religijos ir įsitikinimų laisvė.

Pasak Šventojo Sosto diplomato, atsimenant pokalbius su Vaiko teisių komiteto nariais, kurie vyko Šventajam Sostui pateikus savo ataskaitą ir kurių metu buvo pateikti atsakymai į visus klausimus, ir skaitant patį įvertinimo tekstą, jam kyla įspūdis, kad tekstas buvo parašytas gerokai anksčiau, ir tik šiek tiek papildytas. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios palaiko gėjų santuokas ar homoseksualumą, savo komentarais taip pat sustiprino ideologinę liniją.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį į chronologinių ribų nepaisymą. Tyrimai aiškiai rodo, kad vaikų išnaudojimų skaičius buvo ženkliai didesnis 1965-1985 metų laikotarpiu, po to labai smuko. Šiandien JAV, kuriose ir prasidėjo išnaudojimų skandalas, iš katalikiškų mokyklų, kuriose mokosi keli milijonai vaikų, per metus teisėsaugą pasiekia keliolika skundų dėl išnaudojimų, o pagrįstais pripažįstama apie pusė iš jų. 99 procentai mokytojų ir kitų darbuotojų yra išklausę specialius kursus, kaip ir dauguma vaikų. Egzistuoja aiškios ir griežtos procedūros kaip reaguoti išnaudojimo atveju. Panaši situacija ir kitose šalyse, kuriose išnaudojimų problema labiausiai išryškėjo. O ir tose, kuriose ji nebuvo tokia skaudi, Šventojo Sosto prašymu yra priimtos gairės. Tuo tarpu ataskaita parašyta taip, tarsi viso to nebūtų, tarsi egzistuotų prieš keliasdešimt metų buvusi situacija. Bet ir pastaroji nėra vienareikšmė: ne kartą buvo pastebėta, kad tuo metu, viena vertus, ne tik Bažnyčia, bet ir valstybės nebuvo gerai įsisąmoninusios išnaudojimo problemos, trūko bendros teisinės bazės. Antra vertus, trūko mokslinio išnaudojimo ir pedofilijos supratimo, niekas gerai nežinojo kaip iš tiesų reiktų elgtis tokiais atvejais.

Yra ir kitų didelių klaidų: nesuprasta iki galo, kad kunigai ir vienuoliai nėra Vatikano darbuotojai. Jie yra savo šalių piliečiai, tad normalu, kad už nusikaltimus turi būti teisiami pagal savo šalių įstatymus, o Šventasis Sostas neturi jokios galimybės jiems suteikti imunitetą. Kanonų teisė yra painiojama su baudžiamąja teise. (Vatikano radijas)