Keli komentarai po JT Vaiko teisių komiteto ataskaitos paskelbimo
Vasario 5 dienos JT Vaiko teisių komiteto ataskaita apie Šventąjį Sostą yra tikrai
ledinis dušas, kuris atkreipė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Dar kartą ir ypač
kietais žodžiais yra paliesta lytinio vaikų išnaudojimo problema, leidžiant suprasti,
kad Šventasis Sostas yra tiesiogiai už tai atskaitingas, kad iki šiol slepia nusikaltimus
ir nusikaltėlius, raginama pakeisti Bažnyčios moralinę doktriną abortų atžvilgiu.
1990 metais Šventasis Sostas pasirašė vaiko teisių konvenciją, kurioje numatyta valstybių
signatarių pareiga teikti ataskaitas. Šventasis Sostas 2011 metais pateikė antrąją
ataskaitą. Po jos analizės, po papildomų klausimų ir atsakymų, šių metų vasario 5-ąją
buvo paskelbtas Komiteto įvertinimas.
Kalbant apie pačią lytinio išnaudojimo
problemą, kuri yra dokumentuota keliose šalyse atliktais tyrimais, ji buvo pripažinta
ir pasmerkta, vyskupų vieši atsiprašymai yra skaičiuojami šimtais, aukoms mokamos
kompensacijos, popiežius Benediktas ne kartą susitiko su aukomis, Šventasis Sostas
ėmėsi nuoseklių žingsnių griežtinant atsakomybę ir greitinant procesus dėl tokio pobūdžio
nusikaltimų. Kita vertus, tyrimai parodė, kad už išnaudojimus yra atsakinga nedidelė
mažuma dvasininkų. Žvelgiant plačiau, lytinių išnaudojimų bažnytinėje terpėje problema
nėra didesnė už tą pačią problemą visuomenėje: spėjama, kad pasaulyje per metus išnaudojami
per 40 milijonų vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį Bažnyčioje pradėtos tikrai didelės,
skaidrios ir sistemingos pastangos, nukreiptos prieš vaikų išnaudojimą bažnytinėje
aplinkoje. Apie tai daugybė informacijos pagrindiniame Vatikano portale www.vatican.va.
Deja, beveik visa tai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ataskaitoje yra
ignoruojama. Popiežiaus Valstybės sekretorius Pietro Parolin pareiškė, kad ataskaita
bus atidžiai išstudijuota ir neabejotinai bus pateiktas atsakymas į priekaištus.
Tačiau
jau dabar yra nemažai komentarų, kuriuose abejojama dėl Vaiko teisių komiteto įvertinimo
objektyvumo ir teisingumo. Kaip pareiškė ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JT
arkivyskupas Silvano Tomasi, jo pirmasis įspūdis yra toks, kad įvertinime yra nutylimi
ar nuvertinami atsakymai, kuriuos Šventasis Sostas pateikė Komitetui dėl įvairių punktų.
Įvertinime beveik neatspindimas pastarųjų kelerių metų Šventojo Sosto labai stiprus
įsipareigojimas prieš vaikų išnaudojimą. Paprasčiausiai yra ignoruojami faktai. Įvertime
pateikta iškraipyta perspektyva.
Kita vertus, įvertinime gausu ideologinių
elementų. Antai, Vaiko teisių konvencijos preambulėje yra kalbama apie vaiko gyvybės
apsaugą prieš ir po gimimo. Tuo tarpu Vaiko teisių komiteto įvertinime Šventajam Sostui
rekomenduojama pakeisti savo nuostatą apie abortą. Lygtais prieš gimimą nužudytas
vaikas dar turėtų kokių teisių ir lygtais tai būtų vienas iš pamatinių Vaiko teisių
konvencijos principų. Aiškiai matoma, kad nesuvokta Šventojo Sosto prigimtis ir misija,
nekalbant jau apie tai, kad JT dokumentuose yra įtvirtinta religijos ir įsitikinimų
laisvė.
Pasak Šventojo Sosto diplomato, atsimenant pokalbius su Vaiko teisių
komiteto nariais, kurie vyko Šventajam Sostui pateikus savo ataskaitą ir kurių metu
buvo pateikti atsakymai į visus klausimus, ir skaitant patį įvertinimo tekstą, jam
kyla įspūdis, kad tekstas buvo parašytas gerokai anksčiau, ir tik šiek tiek papildytas.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios palaiko gėjų santuokas ar homoseksualumą,
savo komentarais taip pat sustiprino ideologinę liniją.
Kiti komentatoriai
atkreipė dėmesį į chronologinių ribų nepaisymą. Tyrimai aiškiai rodo, kad vaikų išnaudojimų
skaičius buvo ženkliai didesnis 1965-1985 metų laikotarpiu, po to labai smuko. Šiandien
JAV, kuriose ir prasidėjo išnaudojimų skandalas, iš katalikiškų mokyklų, kuriose mokosi
keli milijonai vaikų, per metus teisėsaugą pasiekia keliolika skundų dėl išnaudojimų,
o pagrįstais pripažįstama apie pusė iš jų. 99 procentai mokytojų ir kitų darbuotojų
yra išklausę specialius kursus, kaip ir dauguma vaikų. Egzistuoja aiškios ir griežtos
procedūros kaip reaguoti išnaudojimo atveju. Panaši situacija ir kitose šalyse, kuriose
išnaudojimų problema labiausiai išryškėjo. O ir tose, kuriose ji nebuvo tokia skaudi,
Šventojo Sosto prašymu yra priimtos gairės. Tuo tarpu ataskaita parašyta taip, tarsi
viso to nebūtų, tarsi egzistuotų prieš keliasdešimt metų buvusi situacija. Bet ir
pastaroji nėra vienareikšmė: ne kartą buvo pastebėta, kad tuo metu, viena vertus,
ne tik Bažnyčia, bet ir valstybės nebuvo gerai įsisąmoninusios išnaudojimo problemos,
trūko bendros teisinės bazės. Antra vertus, trūko mokslinio išnaudojimo ir pedofilijos
supratimo, niekas gerai nežinojo kaip iš tiesų reiktų elgtis tokiais atvejais.
Yra
ir kitų didelių klaidų: nesuprasta iki galo, kad kunigai ir vienuoliai nėra Vatikano
darbuotojai. Jie yra savo šalių piliečiai, tad normalu, kad už nusikaltimus turi būti
teisiami pagal savo šalių įstatymus, o Šventasis Sostas neturi jokios galimybės jiems
suteikti imunitetą. Kanonų teisė yra painiojama su baudžiamąja teise. (Vatikano radijas)