Vengrija atsiprašė už holokausto tragediją

Vengrija primą kartą pripažino valstybės atsakomybę už holokausto tragediją per Antrąjį pasaulinį karą. Atsiprašymas buvo išreikštas Jungtinių tautų Organizacijos asamblėjoje sausio 23 d. Apie istorinės reikšmės aktą Vatikano radijui papasakojo Esztergom-Budapest arkivyskupo augziliaras vysk. János Székely. Vengrijos ambasadorius JTO oficialiai praprašė atleidimo už Vengrijos laikyseną Holokauste. Vengriją nuo 1944 spalio iki 1945 metų sausio valdė pronaciška ir antisemitinė Strėlės Kryžiaus partija. Šiame laikotarpyje tūkstančiai žydų buvo deportuoti į masinio naikinimo stovyklas. Vengrijoje šiemet minimos Holokausto septyniasdešimtosios metinės. Tragiškų įvykių minėjimuose krašto valdžia prisiėmė atsakomybę už tuometinės vyriausybės veiksmus. Vengrijos ambasadorius, kalbėdamas visos Vengrijos vardu, paprašė nukentėjusiųjų atleidimo „nes Vengrijos valstybė nesugebėjo apsaugoti savo piliečių nuo deportacijų“. Be to, „krašto pareigūnai anuomet aktyviai dalyvavo masinio žmonių naikinimo veiksmuose“. „To laikotarpio valstybės institucijos buvo atsakingos už Holokaustą“. Vengrijos ambasadorius prie JTO be to pasakė, kad „atsiprašymas turi tapti vengrų nacionalinės tapatybės ir atminties dalimi“. Vengrijoje Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga buvo surengtos tylios eitynės ir simbolinės žvakės uždegimo ceremonija. Maldas už Šoa aukas vedė Budapešto vyriausias rabinas Slomó Köves. Atminimo dienos išvakarėse už Šoa aukas tragedijos septyniasdešimtųjų metinių proga kartu su vyriausiuoju rabinu meldėsi Esztergom-Budapest arkivyskupas, kard. Peter Erdö . (Vatikano radijas)