Trečiasis eilinis sekmadienis

Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!“

Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales. (Mt 4, 12-23)

NAUJAS PASAULIS, Mons. Adolfas Grušas

Po Jono Krikštytojo suėmimo nuotaika visame krašte buvo gal ir ne pati geriausia. Žmogiškai vertinant, Jėzus pasielgė kiek keistokai: vietoje to, kad parodytų išmintingą atsargumą, Jis išėjo į viešumą, kad pakeistų suimtą Joną. Išganytojas paliko šeimą, namus, darbą, pasitraukė iš gimtojo Nazareto į Kafarnaumą, nesinešdamas nieko, išskyrus žinią apie besiartinančią Dievo karalystę.

Savo misiją Viešpats pradėjo, pratęsdamas Jono Krikštytojo skelbimą: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“. Tai pirmieji Gerosios Naujienos – Evangelijos žodžiai, apibrėžiantys visą jos esmę.

Paprastai mes, išgirdę raginimą atsiversti, jį suprantame pernelyg siaurai, galvodami visų prima apie atgailą. Jėzaus atneštoji žinia ir Jo žodžiai: „Atsiverskite!“, yra raginimas iš pagrindų atnaujinti gyvenimą. Jame telpa kvietimas pakeisti logiką, kuria iki tol vadovavomės, pasiūlymas iš naujo įvertinti kelią, kuriuo einame, pamatyti, kur tas kelias veda. Tai drauge ir pasiūlymas eiti kartu su Jėzumi, ten, kur dangus atrodo mėlynesnis, saulė šiltesnė, kur gyvena ramios sąžinės žmonės, kur jaučiamas tikrasis gyvenimas.

Jėzus pateikia ir motyvą, dėl kurio reikėtų priimti atsivertimą: dangaus karalystė jau čia pat. Dangaus arba Dievo karalystė bibline kalba reiškia klestintį gyvenimą, šviesą ir aukščiausią gėrį. Tai Dievo karalystė, bet ji skirta žmonėms, kad būtų sukurtas naujas pasaulis, nauji santykiai tarp žmonių, kad pasaulis taptų toks, kokio trokšta Dievas.

Pastaruoju metu yra daug kalbų apie neva besibaigiančias eras ir tą momentą, kuomet kažkokios paslaptingos jėgos sukurs naują pasaulį. Visi šie „pranašai“ kažkodėl pamiršta Viešpaties žodžius. Išganytojas jau prieš du tūkstančius metų pasakė, kad dangaus karalystė jau čia pat. Tai įspėjimas ir priminimas visiems žmonėms: „Būkite atidūs, nes įvyko kai kas labai svarbaus. Atsigręžkite į šviesą, nes šviesa jau yra pasaulyje. Dievas yra su jumis, Jis yra ta jėga, su kuria galite pakeisti viską“. Tiesa, žmonės, būdami taip arti dangaus karalystės, vis tebesisuka žemės varguose ir gyvena svajonėmis, vietoje to, kad atliktų tai, kam yra kviečiami…

Šio sekmadienio Mišių Evangelijos ištrauka baigiama keturių žvejų pašaukimu ir jiems duotu pažadu: „Aš jus padarysiu žmonių žvejais“. Atrodytų, kad tai buvo tik paprasti žodžiai, tačiau jų pakako, kad būsimieji Jėzaus apaštalai taip pat, palikę viską, nueitų kartu su Juo. Gal ir ne ausimis, bet širdimi jie išgirdo ir suvokė nuostabią žinią: laimė yra įmanoma ir netolima, o raktą į ją galima atrasti Evangelijoje. Tas raktas, kaip rašo popiežius Pranciškus, yra toks: mūsų begalinis liūdesys pagydomas tik begaline meile.

Evangelija teigia, kad visiems įmanoma gyventi geriau, nes Dievo Žodis atliepia daugelio žmonių giliausiems troškimams. Kuomet tinkamai ir su reikalingu atidumu įsiklausome į Evangeliją, jos žodžiai neabejotinai randa atgarsį širdyse, išlaisvindami neapgaunančią ir nenuviliančią meilę.

Nuostabūs yra žodžiai apie Jėzų, savotiškai nusakantys visą Jo žemiškąjį gyvenimą: „Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas ir negales“. Jis ir dabar vaikšto su mumis mūsų gatvėse, susitinka su mumis ir įvairiais būdai liudija, kad Dievas savo meile yra su mumis.

Tik mums vis pritrūksta jėgų, o gal ir noro atsiversti, ir vis kuriame planus apie laimingą nuostabią ateitį.

O dangaus karalystė jau čia pat…