Popiežius Pranciškus: Tarp mūsų tenebūna pavydo (+video)

Ketvirtadienio rytą aukodamas Mišias šv. Mortos namų koplyčioje, popiežius Pranciškus homilijoje komentavo šios sienos skaitinį iš Pirmosios Samuelio knygos, pasakojantį apie pavydą, kuris buvo užvaldęs Saulių.

Pavyduolis, pavydintis žmogus yra apkartęs žmogus: jis negieda, nemoka šlovinti, nežino kas yra džiaugsmas, jis visada žiūri „ką turi kitas, ko aš neturiu“ ir dėl to jis apkarsta ir jo kartumas pasklinda po visą bendruomenę. Pavyduoliai sėja kartumą.

Kita laikysena, kuri kursto pavydą, tai kito žmogaus šmeižimas. Pavyduolis nepakenčia, kai kitas ką nors turi. Jis mano, kad pažemindamas kitą žmogų, pasieks, kad jis pats nebus prastesnis už kitą. Jo naudojamas įrankis yra apkalbos. Jei atidžiau pažiūrime iš kur apkabos atsiranda, pamatome, kad visada už jų slypi pavydas. Apkalbos skaldo ir ardo bendruomenę. Apkalbos yra velnio ginklai.

Kaip dažnai pasitaiko, - sakė Popiežius, - kad taip pat ir į gražiai sugyvenančias bendruomenes įlenda pavydo kirminas ir žmonių širdys prisipildo liūdesio, atsiranda nuoskaudos, žmonės pradeda tarpusavy bendrauti apkalbomis. Atsiminkime, kas nutiko Sauliui. Po laimėtos didelės pergalės mūšio lauke, jis pradeda pralaimėti savo širdyje. Jį užvaldo pavydas ir troškimas žudyti. Žmogus, kurį užvaldo pavydas, gali tapti žmogžudžiu. Apaštalas Jonas yra pasakęs: „Kas nekenčia savo brolio, tas yra žmogžudys“. Pavydas virsta neapykanta kitam žmogui. Šiandien, šioje Mišių aukoje, melskimės už mūsų krikščioniškąsias bendruomenes, kad nebūtų sėjama tarp mūsų pavydo sėkla, kad nebūtų vietos pavydui mūsų širdyse, mūsų bendruomenėse, kad eitume pirmyn šlovindami Viešpatį, su džiaugsmu šlovindami Viešpatį. Tai labai didelė malonė, - sakė Šventasis Tėvas, - prašykime malonės nepasiduoti liūdesiui, neturėti nuoskaudų, nepavydėti. (Vatikano radijas)