Nigerijos vyskupas. Jei islamizmas užkariaus šalį, kils pavojus visai Afrikai

Pradedant 2014 metus katalikiška humanitarinė organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ kalbino Nigerijos vyskupą, Bomadi apaštalinio vikariato ganytoją Hiacintą Egbebo. Nigerija yra skaitlingiausia Afrikos valstybė, turinti 180 milijonų gyventojų, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė yra krikščionys, musulmonai sudaro maždaug 45 procentus gyventojų. Nigerijoje išgaunama daug naftos, tačiau mažai gaunamų pajamų yra skiriama infrastruktūrai ar gyventojams. Be to pastaraisiais metais augo ekstremistinio islamizmo pavojus: sukarinta sekta Boko Haram nužudė šimtus žmonių, mažiausiai 700 krikščionių 2013 metais.

Islamistai tvirtina, kad jų išpuoliai yra atsakymas į valdžios neveiklumą, kai krikščionys atakuoja musulmonus. Tiesa, pasak vyskupo Egbebo, kad prieš dvejus metus ir prieš metus buvo keršto akcijų iš krikščionių pusės, tačiau ganytojai jas griežtai pasmerkė ir jų dabar pasitaiko labai mažai. Žinoma, savigyna yra teisėta. Kita vertus, islamistinė propaganda melavo padidindama aukų skaičių ar, kitu atveju, žuvusius krikščionis įskaičiuodama tarsi musulmonų aukas.

Tačiau iš tiesų krikščionių laikysena mažai ką reiškia Boko Haram sektai, kuri šiaurės Nigerijoje nori sukurti islamišką valstybę su radikaliai interpretuojamu šariatu, islamo teise. Visi, kurie neatitinka šio tikslo, yra jos priešai: valdžia, konstitucija, civilinės institucijos, kariuomenė ir policija. Taip pat demokratijos ir laisvės vertybės, vakarietiškos civilizacijos vaisius. Krikščionys yra siejami su Vakarais. Islamo radikalai puolė taip pat ir mokyklas, žuvo vaikų. Užkariavus šiaurės Nigeriją jie siektų pajungti sau ir pietų Nigeriją, kurioje gyventojų daugumą sudaro krikščionys. Po to jų dėmesys nukryptų į aplinkines, mažesnes šalis. Tai sukeltų pavojų visai Afrikai.

Boko Haram turi stiprią paramą iš išorės, tačiau sunku pasakyti iš kur. Sektos kovotojai yra gerai parengti ir aprūpinti. Jei tai būtų vien „namų“ organizacija, ji jau būtų įveikta. Seniau kalbėta, kad vienas iš rėmėjų buvo žuvęs Libijos lyderis Muamaras Gadaffi.

Nors Boko Haram turi rėmėjų ir tarp valdžios ar genčių elito, daugybė musulmonų yra nuosaikūs ir jų lyderiai pasisakė prieš islamistinį ekstremizmą. Kai kurie už tai užmokėjo savo gyvybėmis.

Kitas konfliktų ir nesantaikos šaltinis yra nafta. Ji išgaunama pietuose ir pumpuojama perdirbimui į Nigerijos šiaurę. Pietiniai regionai nieko negauna iš naftos pramonės, visa gerovė lieka šiaurėje.

Mes neturime elektros, važiuoti mūsų duobėtais keliais yra tikras vargas, didžiojoje regiono dalyje tų kelių visai nėra. Bomadi apaštaliniame vikariate trūksta geriamo vandens, nėra patikimų ligoninių ir mokyklų, - vardijo vyskupas Egbebo. Glaudžiai susijusi su naftos pramone yra ir korupcija, tikra šalies rykštė. Kol ji nebus išgyvendinta, niekas nepasikeis ir daug kas rinksis prievartos kelią. Vykstant rinkimams dėl vieno ar kito politinio intereso už nedidelius pinigus buvo samdomi jaunuoliai, daug iš jų prarado gyvybes. Todėl per beveik kiekvienas Mišias Nigerijos vyskupai ir kunigai pasmerkia korupciją.

Kalbėdamas apie pagalbą iš Vakarų valstybių, vyskupas Egbebo neslėpė kritikos. Viena vertus, Vakarai taikstosi su dabartine padėtimi, kuri jiems naudinga. Čia dirba Chevron, Shell, Agip kompanijos, jos nepakankamai daro, kad būtų išlaikytas teisingumas ir tarptautiniai standartai.

Kita vertus, Vakarų pagalba žadama jei esą bus „tvarkomasi šiuolaikiškai“: įvestos tos pačios lyties santuokos arba abortai. Tačiau nigeriečiai to nenori. Yra svarbesnių dalykų, trūksta maisto ir kitų pamatinių dalykų. Vakarai neturėtų primesti savo gyvenimo būdo Afrikai ar rūpintis vien savo interesais: nafta ar ginklų pardavimu. Afrikai reikia padėti atsistoti ant kojų, kad ji galėtų prisidėti prie viso pasaulio gerovės. (Vatikano radijas)