Bendroji trečiadienio audiencija: niekas neišsigelbsti pats vienas (+ video)

Popiežius Pranciškus šio trečiadienio audiencijoje tęsė trumpą, praėjusią savaitę pradėtą katechezių ciklą apie sakramentus, kalbėdamas apie patį pirmąjį sakramentą, krikštą.

Norėčiau pabrėžti svarbų šio sakramento vaisių: jis mus padaro Kristaus Kūno ir Dievo Tautos nariais. Vatikano II Susirinkimo mokykloje sakome, kad krikštas mus įveda į Dievo Tautą, padaro Tautos kelyje nariais, istorijoje keliaujančia tauta, - sakė Šventasis Tėvas.

Kaip iš kartos į kartą yra perduodama gyvybė, taip, pasak jo, iš kartos į kartą, per atgimimą krikšto versmėje, yra perduodama malonė ir su šia malone krikščionių Tauta eina laiku tarsi upė, kuri drėkina žemę ir skleidžia pasaulyje Dievo palaiminimą. Jėzui tai pasakius, jo mokiniai pradėjo krikštyti ir nuo to laiko iki pat šiandien tęsiasi tikėjimo krikštu grandinė ir kiekvienas iš mūsų esame jos grandys, vienu žingsniu toliau, tarsi upė, kuri drėkina. Tokia yra Dievo malonė, toks yra mūsų tikėjimas, kurį turime perduoti savo vaikams, kad jie, tapę suaugusiais, perduotų savo vaikams. Toks yra krikštas: jis mus įveda į Dievo tautą, kuri perduoda tikėjimą. Tai yra svarbu: Dievo tauta, kuri keliauja ir perduoda tikėjimą.

Per krikštą, tęsė popiežius, mes tampame mokiniais misionieriais, kviečiami nešti Evangeliją į pasaulį. Kiekvienas pakrikštytasis, kad ir koks būtų jo vaidmuo Bažnyčioje ir išsilavinimo laipsnis, yra evangelizuotojas. Naujasis evangelizavimas turi apimti kiekvieną pakrikštytąjį. Dievo Tauta yra mokinė, nes gauna tikėjimą, ir misionierė, nes perduoda tikėjimą. Visi Bažnyčioje esame mokiniai ir visi esame misionieriai, kiekvienas Viešpaties jam skirtoje vietoje. Visi: mažiausieji taip pat yra misionieriai, o didžiausieji taip pat yra mokiniai.

Kai kas galėtų pasakyti, vyskupai ir popiežius nėra mokiniai, vyskupai viską žino, popiežius viską žino. Tačiau vyskupai ir popiežius taip pat turi būti mokiniais, nes kitaip negali perduoti tikėjimo.

Niekas neišsigelbsti pats vienas. Tai yra svarbu: esame tikinčiųjų bendruomenė, esame Dievo Tauta ir šioje bendruomenėje patiriame meilę, kuri eina pirmiau už mus ir tuo pat metu mūsų prašo būti tarsi malonės „kanalais“ vieni kitiems, nepaisant mūsų ribų ir mūsų nuodėmių. Bendruomeninė dimensija nėra krikščioniško gyvenimo, liudijimo ir evangelizavimo priedėlis, tačiau esminė dimensija. Krikščioniškas tikėjimas gimsta ir gyvena Bažnyčioje, krikšte šeimos ir parapijos švenčia naujo Kristaus ir jo Kūno, Bažnyčios, nario gimimą.

Pasak Pranciškaus, krikšto svarbą Dievo tautai gerai iliustruoja Japonijos krikščionių istorija. XVII amžiaus pradžioje jų bendruomenė patyrė sunkų persekiojimą. Buvo daug kankinių, dvasininkai buvo ištremti ir tūkstančiai tikinčiųjų buvo nužudyti. Neliko nei vieno kunigo. Tada krikščionių bendruomenė pasitraukė į pogrindį, slaptai saugodama tikėjimą ir melsdamasi. Ir krikštydama. Kai gimdavo kūdikis, mama ir tėvas jį pakrikštydavo, nes visi mes galime krikštyti. Kai maždaug po 250 metų misionieriai grįžo į Japoniją, juos pasitiko tūkstančiai krikščionių ir Bažnyčia galėjo vėl sužydėti. Jie išgyveno per savo krikšto malonę. Tai yra didu. Dievo tauta perduoda tikėjimą, krikštija savo vaikus ir eina pirmyn. Jie išlaikė, nors turėjo slėptis, stiprią bendruomeninę dvasią, nes krikštas juos padarė vienu kūnu Kristuje: buvo pasislėpę, izoliuoti, tačiau išliko Dievo tautos, Bažnyčios nariais. Galime daug išmokti iš šios istorijos, - baigdamas savo katechezę sakė popiežius Pranciškus.

*
Bendrojoje trečiadienio audiencijoje dalyvavo ir popiežių pasveikino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, lydimas ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės. (Vatikano radijas)