Šv. Kalėdų išvakarės Telšių vyskupijoje

2013 m. gruodžio 22 dienos – Ketvirtojo, paskutiniojo Advento sekmadienio vakaro Šv. Mišiomis Telšių Katedroje buvo užbaigtos advento rekolekcijos. Po vakaro Šv. Mišių, kuriose meldėsi gausus būrys tikinčiųjų telšiškių, Telšių Katedros aikštėje buvo iškilmingai pašventintas prie Kalėdų eglės įrengtas Betliejaus tvartelis, įžiebta kalėdinė eglė. Renginys pradėtas Telšių kultūros centro ir Telšių „Žemaitės“ dramos teatro darbuotojų surengta menine vaidybine kompozicija ir koncertu „Šv. Kalėdų belaukiant“. Po įžangos Telšių vyskupas J. Boruta SJ, dalyvaujant jo augziliarui vyskupui L. Vodopjanovui, Telšių miesto ir rajono merui Vytautui Kleivai, kitais Telšių miesto ir savivaldybės ir seniūnijos vadovams, pašventino Prakartėlę ir pasveikino miestelėnus. Sveikinimo žodį tarė ir kalėdinės eglės iliuminaciją įžiebė Telšių miesto ir rajono meras Vytautas Kleiva. Nors buvo žvarbokas ir vėjuotas vakaras, tačiau gausiai susirinkę žmonės neskubėjo skirtytis, jie klausėsi Adventui ir Kalėdoms skirtų giesmių, vaišinosi karšta arbata, turėjo gražią galimybę pabendrauti tarpusavyje.

2013 m. gruodžio 23 dieną Telšiuose vyko tradicinės taip vadinamosios kunigų Kūčios. 10 val. į Telšių Katedrą susirinkę Telšių vyskupijos dvasininkai, vadovaujant Telšių vyskupui J. Borutai SJ kartu meldėsi kalbėdami Rytmetinę Valandų liturgiją, po kurios klausėsi Telšių vyskupo augziliaro vysk. Lino Vodopjanovo OFM pranešimo. Vyskupas L. Vodopjanovas OFM analizavo popiežiaus Pranciškaus encikliką „Lumen fidei“. Remdamasis šiuo dokumentu vyskupas išryškino tikėjimo ir maldos svarbą šeimoje. Šeima – centras, apie kurią turėtų suktis parapijos pastoracijos ašis. Kiekvienas kunigas klebonas yra pakviestas pažinti savo parapijoje esančias šeimas, ieškoti galimybės tas šeimas atvesti į Bažnyčios gyvenimą, nuolatos rūpintis jomis. Jis priminė popiežiaus Pranciškaus kvietimą – neuždaryti Kristui durų. Vardino būdus kaip darbuotis su šeimomis – būtinas šiltas, žmogiškas santykis, kitaip švenčiama šv. Valentino diena, kvietimas atnaujinti santuokos sakramento įžadus švenčiant Šv. Šeimos šventę, burti tikinčias poras bendrystei, padedant išspręsti įvairias kylančias problemas. Vyskupas L. Vodopjanovas OFM išryškino maldos už šeimas ir su šeimomis svarbą ir būtinybę. Šiais, Šeimos metais, būtina iš naujo surasti ryšį su šeimomis parapijose, kad šie metai būtų vaisingi rūpinantis ir puoselėjant šeimų pastoraciją.

Po konferencijos Telšių Katedroje buvo aukojamos Šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras L. Vodopjanovas OFM, būrys Telšių vyskupijos kunigų. Šv. Mišių metu į tikinčiuosius ir kunigus kreipėsi Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, kuris perskaitė ganytojų laišką Švenčių proga: „Kalėdos – didi, paslaptinga šventė... Ji mums kalba apie neįtikimai nuostabius dalykus. Visos mus supančios begalinės Visatos Kūrėjas ir Valdovas Dievas, visur esantis ir Visagalis Dievas, gailėdamas Jam, Dievui, nusidėjusių žmonių, mažyčių savo kūrinių Jo sukurtoje begalinėje Visatoje, vienas to Trejybinio Dievo nuostabių Asmenų – Dievas Sūnus – visos Švč. Trejybės Asmenų pritarimu ateina į mūsų planetą – žemę gelbėti mūsų iš mūsų nuodėmėmis susikurtos pražūties. Ateina mažu, silpnu Kūdikėliu. Žmonių nepriimtas į padoresnius namus, gimsta gyvulių tvarte. Susimąstykime: begalinės Didybės ir Galybės Dievas pražūtin einančių nusidėjusių, bet vis tiek Dievo mylimų žmonių išvaromas gimti tvarte... Begalinė meilė pasilenkia prie nusidėjusio, atkakliai įžūlaus žmogaus. Beje, tokio žmogaus, kokie ir mes kartais esame... Adventiniame liturgijos himne skamba žodžiai: „Jis pirmą kart ateidamas, pasaulio bausti nežada, žaizdų ateina gydyti, pražuvusiųjų gelbėti“.

Koks stulbinantis kontrastas: be galo visus žmones mylintis Dievas ir įžūliai prieš Jį maištaujantis žmogus. Kokia nuostabi Trejybinio Dievo meilės mums didybė... Jau vien Dievo Sūnaus gimime silpnu Kūdikėliu, gimimu kraštutiniame neturte – Betliejaus gyvulių tvartelyje... O tai – tos meilės atskleidimo mąsto tik pradžia – jos viršūnė Dievo Sūnaus baisi, skaudi, begaliniai skaudi mirtis ant kryžiaus, mirtis iš meilės mums.

Dieve, koks nuostabus Tavasis gerumas, kokia neprilygstamai didi Tavo meilė, išvaduoti (nusidėjusiam) vergui atidavei Sūnų – giedama Velykų šlovinimo himne... Šiandien švęsdami šio Dieviško meilės stebuklo pradžią – Kalėdas, neužmirškime Velykų, nes tik taip teisingai pajėgsime suprasti Kalėdų šventės gelmę, t.y. jų reikšmę kiekvienam iš mūsų. Be šio supratimo atnaujinimo, atgaivinimo kiekvieno mūsų širdyje tiek Kalėdos, tiek Velykos, tiek Eucharistinės iškilmės ir šventės netikros, beprasmės, vienadienės, greit prabėgančios. O mūsų širdys trokšta neprabėgančių, amžinų Kalėdų ir Velykų.

Nuo Advento pradžios visų Lietuvos vyskupų sutarimu švenčiame Šeimos metus. Tuo norime paskatinti šeimas tapti šios dieviškai žmogiškos meilės supratimo, jai atsivėrimo, židiniais. Tiek daug šiandien nelaimingų šeimų, kuriose užgesusi tarpusavio meilė... Tamsi susvetimėjimo naktis... Ar Kalėdų prakartėlėje Dieviškos meilės šviesa negalėtų būti tuo švyturiu toje bemeilėje naktyje?

Atraskime šį švyturį, dažnai tikrinkime savo gyvenimo kelinės kryptį šio meilės Švyturio šviesoje... Paklausite: kaip, kur, kokiu būdu?

Mūsų vyskupijoje priimant krikščioniškos brandos – Sutvirtinimo sakramentą, kviečiame ir raginame sutvirtinamuosius visai žemiškojo gyvenimo kelionei pasirašyti atmintinėje tris tokiam prisiminimui būtinus pasiryžimus – pasižadėjimus: 1. Kiekvieną sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose, be labai rimtos priežasties jų neapleisti, nes jose Jėzus iš meilės mums gimsta Eucharistinėje duonoje, tai savaitės Kalėdos; 2. Dažna išpažintis, kad, apsivalius nuo nuodėmių, nebūtų kliūčių Meilės Dievui per dažną Šv. Komuniją gimti mūsų širdyse... Tai Kalėdų šventės permanentinė tąsa kasdieninėje kelionėje; 3. Kasdieninė ryto – vakaro malda, toje maldoje atnaujinamas kasdieninis apsisprendimas kasdien mirti nuodėmei, kasdien atnaujinamas ryžtas keltis naujam meilės gyvenimui. Tai mūsų kasdieninės Velykos – kasdieninis prisikėlimas iš dvasinės mirties, iš meilės trūkumo.

Viso to reikia ne kam kitam, bet kiekvienam iš mūsų, mūsų šeimoms, kad būtume kas sekmadienį, kas mėnesį, kasdien vis iš naujo pripildyti Kalėdų ir Velykų šviesos bei džiaugsmo.

Mieli, Tėveliai, Mamos, mielos šeimos, dovanokim šią gyvą, kasdieniniam krikščioniškam gyvenimui esminiai svarbią tradiciją jaunajai kartai, savo vaikams...

„Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą
Mes be Tavęs tiek metų žiemą šalom, –
Tegu paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut,
Tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį.“

Taip Antrojo Pasaulinio karo metais meldėsi poetas Bernardas Brazdžionis. Ir mes tokios malonės melskime šių Šeimos metų Kalėdose. Tegrįš meilės Dievui ir artimui pavasaris į mūsų šeimas, į mūsų Lietuvą! Tebūna ši Kalėdų malda ne vienadienė, ne greitai praeinanti, o nuolatinė, kasdieninė ir, galų gale, čia, žemėje, amžina malda, šio žemiškojo gyvenimo kasdieninė malda, kad tos maldos dėka laimingą amžinybę pasiekę, amžinų Kalėdų/Velykų džiaugsmu galėtume džiaugtis su visais savo artimaisiais Dievo artumoje. Palaimingų šv. Kalėdų visiems!”

Po Šv. Mišių buvo melstasi Telšių Katedros kriptoje prie Dievo Tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus kapo, meldžiant, kad jis būtų paskelbtas palaimintuoju, taip pat pasimelsta ir už kitus, Kriptoje palaidotus Telšių vyskupijos vyskupus.

Po pamaldų vyskupai, kunigai bei klierikai rinkosi į Telšių kunigų seminariją, kur buvo pašventinta Prakartėlė, laužomas kalėdaitis, išsakyti šventiniai linkėjimai. Kunigai ir klierikai dalinosi tradiciniais pasnikiškais Kūčių valgiais, pabendravo tarpusavyje, o visiems Šv. Kalėdų švenčių išvakarėse atminimo dovanėles įteikė Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ, kiekvienam asmeniškai padėkodamas už tarnystę parapijose jo vadovaujamoje Telšių vyskupijoje.

Tradiciškai Telšių vyskupijos kunigai susirenka prieš pat Šventes, kad galėtų pajusti kunigiškos bendrystės dvasią ir turėtų galimybę bent trumpam stabtelti pasirengimo Šventėms maratone. Pasveikinę vieni kitus, pasistiprinę prie bendro stalo, dvasininkai skirstėsi į savo parapijas, kur iškilmingai švęs mūsų visų Atpirkėjo gimimą.

Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas