Egipto koptų katalikų patriarchas: krikščionys yra tikri egiptiečiai, o ne priešai
Beveik prieš metus Egipto koptų katalikų patriarchu išrinktas Ibrahim Isaac Sidrak
šiomis dienomis lankėsi Romoje, susitiko su popiežiumi ir kartu aukojo šventąsias
Mišias. Patriarchas italų dienraščiui „la Stampa“ atsakė į kelis klausimus apie situaciją
Egipte. Ši šalis pastaruoju laikotarpiu išgyvena didelius pokyčius. Po ilgamečio prezidento
Bosnio Mubarako režimo nuvertimo ir surengtų rinkimų, valdžion pateko islamistinė
Musulmonų Brolių partija. Tačiau jos vykdyta politinio islamizmo programa nebuvo tai,
ko troško didelė dalis egiptiečių, tad žmonės vėl išėjo į gatves, o kariuomenė įvykdė
perversmą ir paskyrė naują pereinamąjį laikotarpį konstitucijos parengimui ir pasiruošimui
naujiems rinkimams.
Konstitucijos projekte įrašyta, kad islamo teisės šariato
principai yra pagrindinis teisės šaltinis. Tai, pasak koptų katalikų patriarcho, nieko
nenustebino. Tačiau svarbu yra kaip ši nuostata interpretuojama. Musulmonų broliai
savo konstitucijos projekte buvo patikslinę, kad šariatas turi būti interpretuojamas
pagal pirmųjų islamo amžių jurisprudenciją. Tokiu būtų pirmenybė buvo teikiama griežčiausioms
nuostatoms, artimoms salafitams. Dabartiniame konstitucijos projekte to nebėra, o
šariato principų interpretavimas yra patikėtas konstituciniam teismui.
Konstitucijos
projekte taip pat ginama laisva kulto vietų statyba, o tai yra didelė naujovė. Krikščionims
ir žydams taip pat užtikrinama teisė tvarkytis pagal savo principus. Buvo prašyta,
kad tokia pat galimybė būtų suteikta visoms religinėms mažumoms, tačiau nenorėta tokių
laisvių suteikti šiitams ar alavitams.
Tiesa, kad konstitucijoje įtvirtinamos
didelės kariuomenės galios. Kita vertus, pasak patriarcho Sidrak, kariuomenė nėra
iš išorės valdoma samdinių grupė, tai Egipto tautos sūnūs. Kariuomenė nesiekia valdyti
tiesiogiai ir saugo dabartinį pereinamąjį laikotarpį, kol susiformuos stabili politinė
valdžia. Be šios apsaugos būtų rizikuojama patekti į chaosą.
Kalbėdamas apie
Musulmonų brolius, kurie, be abejo, vienaip ar kitaip toliau bandys įtakoti šalies
gyvenimą, patriarchas Sidrak sakė, kad jie laukė 80 metų, kol pateko į valdžią, tačiau
per metus viską paleido pavėjui. Daug laiko skyrė kapiliariam buvimui tarp vargingiausių
šalies sluoksnių. Sugebėjo pajudinti mases, tačiau nesugebėjo jų vesti ir valdyti.
Demokratiniu būdu pateko į valdžią, nes buvo vienintelė organizuota jėga sumaišties
ir politinės tuštumos metu, tačiau vėliau demokratiją pamiršo ir panoro viską turėti
savo kumštyje. Jų valdžia krito ne dėl kokių nors tamsių sąmokslų. Ji buvo atstatydinta
dešimčių milijonų egiptiečių, kurie išėjo į aikštes, niekad dar taip nėra buvę.
Kalbėdamas
apie krikščionis Egipto visuomenėje, svarbu, kad jie nebūtų suvokiami kaip „penktoji
kolona“, kažkokios išorinės jėgos įrankis, - pažymėjo Egipto ganytojas. Pasak jo,
kai rugpjūtį buvo surengta banga išpuolių prieš krikščionių bažnyčias, krikščionys
neprašė intervencijos iš išorės, tačiau visi kartu – ortodoksai, katalikai, protestantai
– pažymėjo, kad tai yra atakos prieš visą Egiptą. Tokia reakcija daugeliui musulmonų
atvėrė akis, Musulmonų Broliai negalėjo pareikšti, kad jie yra priešai, sąmokslo prieš
jų prezidento Morsi valdžia autoriai.
Kalbėdamas apie santykius su koptais
ortodoksais, kurie sudaro apie 10 procentų visų gyventojų ir yra didžiausia egiptiečių
krikščionių bendruomenė, patriarchas Sidrak pažymėjo, kad su naujuoju koptų patriarchų
Tawadros prasidėjo naujas periodas. Tačiau yra ir žaizdų: pavyzdžiui, ortodoksai perkrikštyja
tuos katalikus, kurie pereina į jų Bažnyčią. Tai žeidžia katalikus, tarsi jų krikštas
negaliotų, ir tiesiogiai prieštarauja kalboms apie krikščionių vienybę. Kita vertus,
apie tai jau yra kalbama, papročiai nepasikeičia per dieną. (Vatikano radijas)