Popiežiaus bendroji audiencija. Paskutinis teismas (+video)

Trečiadienio rytą šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus dar tęsė Tikėjimo metai pradėtą katechezę apie Tikėjimo išpažinimą ir šį kartą, komentuodamas paskutinį Credo simbolio sakinį: „Tikiu amžinąjį gyvenimą“, kalbėjo apie Paskutinį teismą.

Nebijokime! Paklausykime ką sako Dievo Žodis, - sakė Popiežius. Mato Evangelijoje skaitome: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje... Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25,31-33.46).

Kai galvojame apie Kristaus grįžimą ir paskutinį teismą, parodysiantį tą gėrį, kurį kiekvienas iš mūsų padarėme arba kurio nepadarėme savo žemiškajame gyvenime ir visas to pasekmes, suvokiame, koks didis šis slėpinys, kad net mūsų vaizduotė nesugeba jo aprėpti. Jis mumyse sukelia instinktyvią baimę. Tačiau jei atidžiau pamąstome apie šią tikrovę, ji ima guosti krikščionio širdį ir pripildo ją pasitikėjimo.

Popiežius priminė pirmųjų krikščionių liudijimą. Jie savo šventines apeigas ir maldą užbaigdavo aklamacija „Maranatha“, sudarytą iš dviejų aramėjiškų žodžių, kurie priklausomai nuo tarimo gali reikšti maldavimą: „Ateik, Viešpatie“ arba tikėjimo įkvėptą tikrumą: „Taip, Viešpats ateina; Viešpats yra arti“. Šiais žodžiais Apreiškimo Jonui knygos pabaigoje, užbaigiamas visas krikščioniškasis Apreiškimas. Bažnyčia - Sutuoktinė visos žmonijos vardu kreipiasi į Kristų savo Sutuoktinį ir prašo, kad jis kuo greičiau ateitų ir ją apkabintų, kad paimtų ją į savo gyvybės ir meilės pilnatvės glėbį. Jei šitaip suvokiame Paskutinį teismą, - sakė popiežius Pranciškus, - visos baimės ir abejonės dingsta, užleisdamos vietą laukimui ir džiaugsmui. Tai bus akimirka, kurią pagaliau būsime pripažinti pasiruošusiais apsivilkti Kristaus šlove kaip vestuviniu drabužiu ir pateksime į pokylį, tai yra į tobulą ir galutinę bendrystę su Dievu.

Kita, pasak Šventojo Tėvo, pasitikėjimo priežastis yra tikėjimas, kad teismo valandą nebūsime palikti vieni. Pats Jėzus sako, kad jo sekėjai laikų pabaigoje pateks į jo šlovę ir kartu su juo teis visus (plg. Mt 19,28), o apaštalas Paulius, rašydamas Korinto bendruomenei tvirtina: „Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį?“ (1 Kor 6,2) Kaip gera žinoti, kad tą akimirką ne tik Kristus mus užtars Tėvui, bet taip pat ir mūsų broliai, pirmą mūsų ėję tikėjimo keliu, paaukoję už mus gyvybes ir mus tebemylintys nepasakoma meile. Šventieji, kurie jau yra Dievo akivaizdoje, meldžiasi už mus, dar gyvenančius žemėje.

Popiežius Pranciškus paminėjo ir trečią pasitikėjimo priežastį – Jono Evangelijos žodžius, kur aiškiai sakoma: „Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“ (Jn 3,17-18). Tai reiškia, kad paskutinis teismas jau vyksta, kad prasideda jau dabar, mūsų dabartiniame gyvenime. Nuosprendis tarimas kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką kaip atsakas į mūsų tikėjimą Kristaus mums dovanojamu išganymu arba į mūsų netikėjimą bei užsidarymą savyje. Jei mes užsidarome savyje, jei atsiribojame nuo Jėzaus meilės, mes patys save pasmerkiame! – sakė Popiežius. Išganymas – tai atsivėrimas Jėzui. Mes esame nusidėjėliai – visi esame nusidėjėliai, bet jei prašome mūsų pasigailėti, jei pasižadame daryti gera, Viešpats mums atleidžia. Jėzaus meilė didi! Jėzaus meilė gailestinga! Jėzaus meilė atlaidi! Bet mes turime jai atsiverti, turime gailėtis dėl to kas buvo mūsų gyvenime bloga.

Tam tikra prasme, mes patys galime tapti savo teisėjais, pasmerkdami save atsiribojimui nuo Dievo ir brolių. Tad nepaliaudami saugokime savo mintis ir savo laikyseną, kad galėtume jau dabar džiaugtis Dievo veido spindesiu ir šiluma. Dievo, kurį amžinybėje tobulai kontempliuosime. Eime pirmyn, - sakė popiežius Pranciškus baigdamas katechezę, - eime pirmyn vis atsimindami teismą, kuris prasideda jau dabar. Eime pirmyn be baimės, nes Jėzaus meilė už viską didesnė ir jei mes prašome atleidimo, jis mums atleidžia. Toks yra Jėzus! Pirmyn su tokiu įsitikinimu, kuris mus nuves į dangaus šlovę. (Vatikano radijas)