Kardinolas Stanislaw Rylko. Požiūris į skaitmeninį pasaulį: be paviršutinio entuziazmo ir sterilaus uždarumo

Gruodžio 5-7 dienomis Vatikane vyko Popiežiškosios pasauliečių tarybos plenarinė sesija. Jos tema buvo „Kristaus skelbimas skaitmeninėje eroje“. Tarybos pirmininkas kardinolas Stanislaw Rylko skaitė įvadinį pranešimą, kuriame apžvelgė pastarųjų dviejų metų svarbesnius įvykius ir pateikė kelias įžvalgas apie skaitmeninį pasaulį.

Kalbant apie svarbesnius įvykius, liečiančius pasauliečių sielovadą, kardinolas Rylko pirmiausia minėjo Kamerūne 2012 metų rugsėjo mėnesį surengtą Afrikos katalikų pasauliečių kongresą, skirtą pasauliečių formacijai ir apsikeitimui patirtimi kontinento lygiu.

Kitas svarbus įvykis, žinoma, buvo Pasaulinės jaunimo dienos Brazilijoje su popiežiumi Pranciškumi, dalyvaujant keliems milijonams jaunimo. Kitas toks susitikimas įvyks Lenkijoje, Krokuvoje 2016-aisiais metais.

Šių metų spalio mėnesį buvo surengtas studijų seminaras minint Jono Pauliaus II apaštalinio laiško „Mulieris dignitatem – Moters orumas“ 25 metų sukaktį. Šis laiškas apie moterį galbūt dar nėra pakankamai įvertintas teologų ir teologių, sakė Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas.

Dar vienas svarbus įvykis, anot jo, buvo gegužės mėnesį, per Sekmines, bažnytinių asociacijų ir judėjimų susitikimas su popiežiumi Pranciškumi, vienas iš Tikėjimo metų renginių.

Dabar vykstančios plenarinės sesijos temą „Kristaus skelbimas skaitmeninėje eroje“ reikia suprasti naujojo evangelizavimo kontekste. Apie šį evangelizavimą kalbėjo jau Jonas Paulius II 1979 metais, jam neseniai buvo skirtas Vyskupų sinodas. Esame didelių pokyčių akivaizdoje ir todėl reikia naujo evangelizavimo: naujais būdais perduoti tą patį turinį. Kardinolas Rylko priminė popiežiaus Pranciškaus apibendrinimą apie naująjį evangelizavimą: tai turi būti liudijimas, susitikimas ir esmė. Liudijimas, kuris žadina sąžines; susitikimas su tuo, kuris pametė tikėjimą; esmė, nepasimetant antriniuose dalykuose, tačiau kalbant apie Jėzų Kristų.

Tarp naujų evangelizavimo erdvių yra skaitmeninis pasaulis, kuris per labai trumpą laiką stipriai įtakojo kultūrinius ir socialinius mūsų planetos scenarijus. Tai elementarus ir tuo pat metu pamatinis konstatavimas.

Interneto pasaulis, skaitmeninis pasaulis yra tarsi nauja teritorija, į kurią Bažnyčia turi eiti. Kaip ir kiekviena nauja žemė, ji kupina tiek pažadų, tiek pavojų. Skaitmeninis pasaulis kontūrus įgijo Jono Pauliaus II pontifikato pabaigoje, labai išaugo per Benedikto XVI pontifikatą. Popiežius Ratzingeris šiai naujai tikrovei skyrė daug dėmesio. „Be baimės norime plaukti į skaitmeninę jūrą, įveikdami jos vandenis su ta pačia aistra, kuri jau du tūkstančius metus veda Bažnyčios laivą“, sakė Benediktas XVI. Jis pažymėjo, kad skaitmeninis pasaulis yra daug daugiau, nei vien technologijų plėtra. Jos keičia ne tik bendravimo būdą, bet ir patį bendravimą, galiausiai patį žmogų, nepamirštant, kad komunikacijų technologijos yra žmogaus, kaip į santykį ir draugystę iš prigimties linkusios būtybės, kūrinys. Bažnyčia, kuri nori kalbėtis su žmogumi, to negali ignoruoti. Bažnyčia turi eiti žingsnis į žingsnį, ne lėčiau ar greičiau, su šiuolaikiniu žmogumi, jei nori jį lydėti jo kelyje.

Reikia, pasak kardinolo Rylko, išvengti dviejų kraštutinumų: paviršutiniško entuziazmo ir sterilaus užsidarymo, nekritiškų aplodismentų ir demonizavimo. Abi pozicijos gali pristatyti jas paremiančių tyrimų ir straipsnių, tačiau kur yra tiesa?

Skaitmeninio pasaulio svarba yra neabejotina, tai geriausiai gali paliudyti tėvai. Prieš dvejus metus Europos Komisijos užsakytas tyrimas (EU Kids Online) parodė, jog vaikai autonomiškai pradeda naudotis internetu nuo 7 metų, kasdien nuo 90 minučių iki kelių valandų. Daugumas ieško informacijos, žaidžia, bendrauja. 41 procentas prisipažino susidūrę su neigiamais ar pavojingais turiniais: pornografija, užgauliojimais, neapykantos, savižudybių, narkotikų ir alkoholio naudojimo skatinimu. Beveik trečdalis pripažino priklausomybę nuo interneto.

Internetas keičia vaikų mąstymo struktūrą: loginiai-dedukciniai sugebėjimai užleidžia vietą asociatyviniams procesams. Menkėja apibendrinimo ir koncentracijos sugebėjimas, didėja reakcijos į stimulus greitis. Tai, kas vyresniems gali atrodyti savaime suprantama, jaunoms kartoms nėra.

Tačiau nereikia išsigąsti piktnaudžiavimų ar apsiriboti pasmerkimais. Reikia sėti Evangeliją ir internete, kad galiausiai ji paliestų visą asmenį.(Vatikano radijas)