Arkivyskupas Tomasi. Apie moralines ir etines nepilotuojamų lėktuvų pasekmes

Mirtini autonominiai ginklai ir nepilotuojami lėktuvai, nors ir skiriasi tarp jų, turi tas pačias humanitarines pasekmes ir kelia daug klausimų ir etinių rūpesčių. Pats kritiškiausias aspektas yra automatinių techninių ir užprogramuotų sistemų negalėjimas atlikti moralinių sprendimų apie gyvenimą ir mirtį, gerbti žmogaus teises ir žmogiškumo principą, - pažymėjo arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje, Šveicarijoje. Jo pranešimą, skaitytą lapkričio 14 dieną, dalyvaujant kasmetiniame susitikime apie kai kurių konvencinių ginklų ribojimą ar uždraudimą, paskelbė Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“.

Pasak arkivyskupo Tomasi, etinių klausimų svarba ir atsakymų poreikis augs, nes robotinė technologija bus vystoma ir naudojama vis labiau. Šventasis Sostas remia iniciatyvą kalbėti apie tai iš tarptautinės teisės ir žmogaus teisių perspektyvos.

Reikia konstatuoti, kad pastaraisiais metais nepilotuojamų lėktuvų naudojimas kariniuose konfliktuose ir priešiškuose veiksmuose nepaprastai išaugo. Galima pasakyti, kad jie ženkliai įtakojo patį būdą vykdyti priešiškus veiksmus. Iš juos naudojančių požiūrio, jų galėjimas veikti per nuotolį, kartais operatoriui esant už tūkstančių kilometrų, sumažina karinio personalo riziką ir didina strateginius sugebėjimus, galint veikti visame pasaulyje.

Tačiau nepilotuojami lėktuvai, kaip ir kiekvienas ginklas, turi būti pavaldūs normoms ir moraliniams principams, kurie įrašyti tarptautinėje ir karo teisėje, reikia atsižvelgti į humanitarines ir etines pasekmes.

Sunku tiksliai pasakyti, kokias pasekmes nepilotuojami lėktuvai palieka civiliams, taip pat ir dėl informacijos trūkumo, tačiau neabejotina, kad daug žmonių gyvena nuolatinėje baimėje dėl atakų. Taip pat yra patikimų liudijimų apie aukas civilių tarpe po nepilotuojamų lėktuvų atakų, padarius klaidą. Tai neturi būti ignoruojama.

Kitas klausimas: kai nepilotuojamas ginkluotas lėktuvas yra valdomas per nuotolį, per tūkstančius kilometrų, kad yra atsakingas už humanitarinius pažeidimus, padarytus jį naudojant? Kaip tai galima įvertinti pagal teisės ir etikos standartus, jei informacija apie nepilotuojamus lėktuvus yra įslaptinta?

Tiesa, kad nepilotuojami lėktuvai sumažina karinio personalo riziką, didina jų veiksmų tikslumą, tačiau klausimas apie tai, kas atsakingas, kai kas nors nepavyksta, išlieka. Tačiau atsakymas, naudojant užprogramuotą mašiną nusitaikymo ir atakos proceso metu, tampa painus.

Yra esminga suprasti ir nustatyti kriterijus, kurie skiria nekaltus civilius nuo teisėtų taikinių. Karinės rizikos nebuvimas ir tariamas nepilotuojamų lėktuvų tikslumas gali paskatinti operatorius ir vadus atlikti operacijas, kurios kelia didesnį pavojų civiliams. Didesnis skaidrumas ir aiškesnė atsakomybė nepilotuojamų lėktuvų naudojime yra labai svarbūs.

Sprendimai, liečiantys gyvenimą ir mirtį yra sunki atsakomybė. Kita vertus, asmuo, galintis mąstyti moraliai, juos gali atlikti. Tuo tarpu automatizuota sistema, užprogramuota reaguoti į tam tikrus faktorius, priklauso labiau nuo programavimo, nei nuo įgimto sugebėjimo skirti tai, kas yra teisinga nuo to, kas yra klaidinga. Todėl reikia žvelgti su dideliu atsargumu į tendencija labiau automatizuoti karą.

Asmenys, kurie priima sprendimus dėl gyvenimo ir mirties, turi būti paruošti ir informuoti, turi turėti laiko pasvertų ir etiškų sprendimų priėmimui. Nepilotuojamų lėktuvų operatoriai neretai nėra paruošti ar neturi laiko apsvarstymui. Viena studija parodė, kad trečdalis operatorių išgyvena krizę.

Reikia kelti esminį etinį klausimą: ar nužmogintas, per atstumą kariaujamas karas ir žema rizika gali pažeminti konflikto slenkstį ir padaryti karą patrauklesniu?

Etinis aspektas tampa dar ryškesniu ir dėlto, kad nepilotuojamų lėktuvų technologijos sparčiai plinta, jie vis dažniau naudojami. Jei šiandieniniuose precedentuose pritrūks atsakingo požiūrio į humanitarinius ir etinius aspektus nepilotuojamų lėktuvų naudojime, ši rizika dar labiau augs ateityje. (Vatikano radijas)