Pagonių kiemas Berlyne: „Laisvė su ir be Dievo“

Laisvė su ir be Dievo. Tokia tema diskutuoja „Pagonių kiemo“ dalyviai lapkričio 26-28 dienomis susirinkę į Berlyno Rotušę. „Pagonių kiemas“ – tai popiežiaus Benedikto XVI iniciatyva vykstantys Popiežiškosios Kultūros tarybos susitikimai, skatinantys tikinčiųjų dialogą su netikinčiaisiais.

Renginį Berlyne pradėjo Freiburgo sociologijos profesoriaus Hanso Joaso diskusija su netikinčiu Berlyno Humboldto universiteto filosofijos profesoriumi emeritu Herbertu Schnädelbachu. Berlyno meras Klausas Wowereitas pastebėjo, kad Berlynas nėra „religinė dykuma“, nes jo ribose veikia daugiau nei 200 religinių bendruomenių.

Kardinolas G. Ravasi, Popiežiškosios Kultūros tarybos pirmininkas priminė iniciatyvos pavadinimo kilmę – pagonių kiemas tai simbolinė susitikimų vieta Jeruzalės šventykloje, erdvė, atskirta siena, kuri leisdavo susitikti žvilgsniams ir žodžiams, tačiau be tiesioginio kontakto. O Kristus, anot apaštalo Pauliaus, yra mūsų sutaikinimas, iš abiejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. kad iš dviejų jame būtų sukurtas vienas naujas žmogus (Ef 2,14-15). Puikiai atstatytame moderniame ir sekuliariame Berlyno mieste, kur renkasi šiandienos „žydai ir pagonys“, tikintieji ir netikintys susitinka dialogui: tai dviejų skirtingų sampratų sankirta.

Šiandienos sudėtinga tema apibrėžia dvi antropologijas, du iš esmės skirtingus humanizmus – su Dievu ir be Dievo. Kard. Ravasi pacitavo Dostojevskį, romane „Jaunuolis“ rašiusį: „Žmogus nepajėgia gyventi nesilenkdamas... Jis lenksis stabui - mediniam, auksiniam ar idėjiniam, ar dievukams, jei nesilenks Dievui“. O šiandien vis labiau plinta tam tikras rūkas, uždengiantis ir užvaldantis tiek autentišką religingumą, tiek užkietėjusį ateizmą. Šis reiškinys labiau sociologinis nei ideologinis: tai abejingumas, banalumas, sarkastiška pajuoka, išstumiantis esminius dalykus ir pakeičiantis juos paviršutiniškais. Tačiau Berlyno susitikimas skatina „ieškoti“ – „ieškoti ir rasti“, nes, kaip mokė senovinė Rytų išmintis – tiesa panaši į deimantą: ji viena, tačiau turi daug veidų. O jau Platonas pastebėjo, kad „gyvenimas be ieškojimų nevertas gyventi“. (Vatikano radijas)