Kardinolas O’Malley apie Romos kurijos reformą, apie Bažnyčios JAV aktualijas
Vykstant JAV vyskupų susitikimui Baltimorėje, katalikiškas aktualijų portalas NCRegister
kalbino kardinolą Sean O’Malley, Bostono arkivyskupą. Kardinolas O’Malley yra JAV
vyskupų konferencijos komiteto „už gyvybę“ pirmininkas ir vienas iš aštuonių kardinolų,
kuriuos popiežius Pranciškus paskyrė į patarėjų tarybą, kuri turi padėti paruošti
Kurijos reformą, talkininkauti visuotinės Bažnyčios valdyme.
Kurijos reforma,
anot kardinolo O’Malley, turi padėti jai labiau tarnauti Šventajam Tėvui ir vietinėms
Bažnyčioms. Ji turi veikti efektyviau. Reikia peržiūrėti visų dikasterijų ir tarybų
funkcijas.
Šventasis Tėvas taip pat rūpinasi kurijoje dirbančių žmonių sielovada.
Daug žmonių kurijoje atiduoda savo gyvenimus Bažnyčiai. Tačiau tai turi vykti su misijos
nusiteikimu, o ne su karjerizmu. Tokia turi būti kurijos dvasia.
Taip pat
yra poreikis, kad kurija būtų labiau tarptautiškesnė, kaip ir pati Bažnyčia. Tai komplikuoja
kalbos barjeras ir poreikis žmonėms gyventi Romoje. Galiausiai Patarėjų tarybos nariai
rūpinasi ne tik kurijos reforma, bet ir tų regionų, kuriuose jie gyvena, problemų
ir aktualijų išdėstymu popiežiui.
Vis dėlto, patikslino kardinolas O’Malley,
Bažnyčia nėra demokratija. Bažnyčia gali gyvuoti tik tada, jei stengiasi suvokti Dievo
valią. O ji nėra suvokiama pavieniui, tačiau maldos ir dialogo dvasioje. Galiausiai
Šventasis Tėvas priima sprendimus.
Kalbėdamas apie popiežiaus Pranciškaus
kvietimą praktikuoti kuklų ir blaivų gyvenimo būdą, Bostono arkivyskupas pridūrė,
kad tai visada buvo Bažnyčios mokymas. Mūsų laikais prie to prisideda nauja ekologijos
dimensija.
Viena vertus, reikia gerai matyti ir suprasti žmonių poreikius.
Kita vertus, reikia matyti vertę tų žmonių, kurie nematomi dominuojančiai kultūrai:
negimę vaikai, Alzhaimerio ligos paliestieji, narkomanai. Kai kurių iš jų gyvenimai
nėra gražūs ir produktyvūs, tačiau turime matyti jų vertę Dievo akyse.
Kuklumas
taip pat yra liudijimas. Sokratas sakė: „žmonės manimi tiki, nes aš esu vargšas“.
Krikščioniškas gyvenimo kuklumas taip pat reiškia atsakomybės jausmą dėl vargšo, dėl
našlaičio, dėl svetimšalio ir troškimą jiems padėti tuo, ką turi. Puiku yra šiuose
dalykuose bendradarbiauti su valstybe, tačiau būtų nuostabu, jei pati katalikų bendruomenė
darytų daugiau.
Kardinolas O’Malley pritarė popiežiaus Pranciškaus pasakymui,
jog Bažnyčios lyderiai ir ganytojai būtų kitiems tarsi dvasiniai tėvai. „Piemuo turi
kvepėti savo avimis“, keliskart kartojo popiežius. Kiekvienam kunigui, sakė amerikiečių
ganytojas, yra svarbu suvokti save tarsi savo žmonių dvasinį tėvą. Taip, kaip šeimos
tėvas daug ką aukoja dėl savo vaikų, taip ir kunigas turi aukotis dėl savo žmonių.
Ir kai tėvas aukojasi, jam savęs negaila, nes jis tai suvokia kaip savo misiją. Toks
turi būti ir gero kunigo gyvenimas. Deja, dėl lytinių išnaudojimų krizės kai kurie
kunigai nutolo nuo žmonių, kad nebūtų jokių įtarimų.
Kalbėdamas apie Bažnyčios
JAV aktualijas, kardinolas O’Malley sakė, kad stengiantis sumažinti abortų skaičių,
reikia keisti mentalitetą dėl įvaikinimo. Sunkumuose esančioms nėščioms moterims yra
trys išeitys: auginti vaiką, daryti abortą, atiduoti vaiką įvaikinimui. Vaiko auginimas
neretai suvokiamas tarsi asmeninė mirtis. O įvaikinimas vertinamas kaip pametimas,
nerūpestingumas, kaip piktnaudžiavimas. Tad pasirenkamas abortas. Reikia keisti šią
situaciją ir parodyti, kad yra daug porų, kurios yra pasiruošusios būti mylinčiais
tėvais. Moterims, kurios jau patyrė abortą, reikia padėti atrasti susitaikymą ir Dievo
gailestingumo patirtį. Bažnyčia turi būti „lauko ligoninė“ tiems, kurie nukentėjo
nuo nuodėmės. (Vatikano radijas)