Rygos arkivyskupas: komunizmo virusas sunaikino atsparumą vartotojiškumui

Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ kalbino Rygos arkivyskupą Zbignevą Stankevičių, kuris priminė arkivyskupijos netolimą praeitį ir dabartį.

Nors jau praėjo virš dvidešimties metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimo, sovietinio periodo atminimas dar gyvas arkivyskupo žodžiuose.

Jis priminė, kad per keturiasdešimt procentų katalikų kunigų Latvijoje buvo nužudyti arba įkalinti, kitų laisvė buvo labai suvaržyta. Vis dėlto, jei žiūrėti tikinčiųjų skaičių, jis per sovietmetį nesumažėjo, išliko toks pat. Skirtingai nei liuteronų, kurių buvo virš milijono, o atgavus nepriklausomybę jau tik pusė milijono.

Sovietiniais metais nuolatos, išskyrus dvejus metus pertrauką, veikė Rygos seminarija. Kurį laiką buvo galima priimti tik du kandidatus per metus. Nuo septintojo dešimtmečio buvo leista priimti daugiau žmonių. Rygos seminarijos ypatingumas tuo metu, pasak arkivyskupo, buvo tas, kad ji galėjo priimti seminaristus ir iš kitų tuometinių sovietinių respublikų. Apie 40 procentų kunigų, kurie baigė studijas Rygos seminarijoje, išvyko į kitus kraštus. Netoliese veikė Kauno kunigų seminarija, tačiau ji ruošė kandidatus kunigystei Lietuvai. Vis dėlto iki pat paskutinių Sovietų Sąjungos gyvavimo metų, priminė arkivyskupas Stankevičius, valdžia ir slaptosios tarnybos vertė būsimus kunigus pasirašyti bendradarbiavimo aktą, paversti juos informatoriais. Tai buvo tikro teroro metai.

Jei komunizmas žlugo kaip valstybinė ir visuomeninė sistema, jo sunkus palikimas šiais laikais išliko kaip mentaliteto, kaip elgesio nuostata: teorinis materializmas, kuris jungiasi su praktiniu materializmu, būdingu vartotojiškoms visuomenėms. Komunizmo ideologija buvo tarsi AIDS virusas, kuris užkrėtė visuomenę ir sunaikino jos imunitetą vartotojiškumo atžvilgiu.

Kalbėdamas apie situaciją šiandien, Rygos arkivyskupas sakė, jog katalikų Latvijoje yra per 430 000. Seminarijoje kunigystei ruošiasi per 20 seminaristų, tai nėra daug. Jau dirba apie 160 kunigų, iš kurių dauguma dar palyginus jauni. Daug katalikų emigravo ieškodami darbo. Vis dėlto bažnytiniame gyvenime yra dinamizmo: vien Rygos vyskupijoje veikia 23 organizacijos.

Svarbu skirti dėmesį katalikiškoms mokykloms. Valstybinėse mokyklose pirmus trejus metus privaloma rinktis tarp etikos ir krikščionybės dėstymo, vėliau šios disciplinos tampa neprivalomos. Krikščionybę renkasi tik 16 procentų mokinių, be to, neretai jos pamokos yra nukeliamos į nepatogų laiką. Tad ypač katalikiškos mokyklos ir du institutai, kurių vienas susietas su Popiežiškuoju Laterano universitetu Romoje, pasitarnauja pasauliečių formacijai ir krikščioniškų vertybių perdavimui. Deja, šios institucijos neišsilaiko pačios, nedidelę paramą teikia valstybė, kitos reikia ieškoti svetur.

Yra ir kitų svarbių darbų: tik dabar užbaigti Vatikano II Susirinkimo dokumentų vertimai, jie bus išspausdinti baigiantis Tikėjimo metams, tada įtraukti į vyskupijų formacijos programas.

Kalbėdamas apie santykius su kitų konfesijų krikščionimis, Rygos arkivyskupas Stankevičius priminė, kad jau dešimt metų kiekvieną Šventąjį penktadienį Rygos senamiestyje ir kituose miestuose rengiamas ekumeninis Kryžiaus kelias. Ekumeninės pamaldos rengiamos ir kitomis progomis. (Vatikano radijas)