Kardinolas Tauran. Religijos siūlo, neprimeta motyvus gyventi

Lapkričio 18-19 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vyksta darbinis seminaras, surengtas „Karaliaus Abdullah Bin Abdulaziz tarptautinio centro tarpreliginiam ir tarpkultūriniam dialogui“ (KAICIID). Šis centras buvo įsteigtas Ispanijos, Austrijos, Saudo Arabijos, o Šventasis Sostas pakviestas būti stebėtoju. Dabartinio seminaro tema buvo apie tai, „Kaip objektyviai pavaizduoti kitą“.

Susitikime kalbėjęs kardinolas Jean-Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, sakė, jog gyvename pasaulyje, kuris keičiasi, kuris tampa vis labiau „laikinas“. Tačiau daug žmonių atskleidžia, jog negalime gyventi nesiremiant istorija ir ypač be santykio su amžininkais, su jų džiaugsmais ir vargais. Šiame kontekste religijos yra kviečiamos pasiūlyti (tačiau neprimesti) motyvus gyvenimui.

Mūsų dėmesio centre, - sakė kardinolas Tauran, - yra žmogaus asmuo, vyras ir moteris. Asmuo yra politinių ir religinių lyderių dėmesio centre. Kiekvienas esame pilietis ir tikintis. Visi mes priklausome tai pačiai žmonių šeimai. Tai reiškia, kad dalijamės tuo pat orumu, tomis pat problemomis, tomis pat teisėmis ir esame kviečiami išpildyti tas pačias pareigas.

Deja, turime pripažinti, kad dažnai vertiname žmones pagal tai, kaip jie atrodo ir ką jie „pagamina“, nors kiekvienas asmuo yra daugiau už savo išvaizdą ar produkciją; vertiname asmenį kaip daiktą (pav. biotechnologijose), kai asmuo viršija savo materialią dimensiją.

Tarpreliginis dialogas mus moko nepristatyti kitų religijos blogoje šviesoje mokyklose, universitetuose, žiniasklaidoje ir, ypač, religiniuose pokalbiuose. Neniekinti kitų religinių įsitikinimų, ypač kai jų pačių nėra; suvokti etninį, kultūrinį, pasaulėžiūrinį skirtingumą kaip turtingumą, o ne kaip grėsmę.

Tarpreliginis dialogas įpareigoja klausytis vienas kito ir geriau pažinti; pagalvoti prieš vertinant; savo tikėjimą ir motyvus gyventi pristatyti su švelnumu ir pagarba.

Tarpreliginis dialogas gali prisidėti Dievui gražinant vietą, kuri Jam priklauso; plėsti broliškumą; suteikti veiksmui išminties ir drąsos.

Mąstyti apie „Kito Atvaizdą“ reiškia taip pat apmąstyti save pačius ir tai, kas mus uždaro naujumui ir tiesai; žvelgti į kitus reiškia sutikti būti klausinėjamam apie savo tikėjimą ir būti pasiruošusiam pateikti ataskaitą apie jį; žiūrėti į kitą reiškia galėti bendradarbiauti su geros valios žmonėmis dėl bendrojo gėrio.

Reikia skleisti, pasak Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko, tą „širdies protingumą“, kuris gerbia tai, ką Dievas daro kiekviename žmoguje ir tuo pat metu gerbia slėpinį, kuriuo yra kiekvienas žmogus. Absoliučiai reikia vengti, kad religijos gimdytų baimę, atskirtį, kai kurių viršumą. (Vatikano radijas)