Kardinolas Peter Erdo. Santuoka nėra lengva; visada egzistavo skirtumas tarp santuokos
sampratos ir praktikos
Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo buvo paskirtas neeilinio Vyskupų sinodo
apie šeimą, kuris bus sušauktas 2014 metų spalio mėnesį, generaliniu pranešėju. Italų
katalikų žinių agentūrai SIR jis atsakė į kelis klausimus apie būsimo Sinodo temas,
dėmesį ir problemas. Kaip žinia, buvo paskelbtas klausimynas apie šeimos tematikas,
skirtas katalikiškoms bendruomenėms.
Tai tuo pat metu naujovė ir ne, - sakė
kardinolas Erdo. – Naujovė, nes naudojamasi naujais komunikacijos kanalais, šiuo atveju
internetu. Kita vertus, formali konsultacija dėl Sinodo temų su katalikiškomis bendruomenėmis
ir toliau vykdoma vyskupų, kurie renka informaciją apie sielovadines patirtis, apie
problemines nuostatas. Sinodo šeimai vykdomų konsultacijų nereiktų tapatint su tarptautinės
nuomonės tyrimu ar statistine pilietinės visuomenės apklausa, nors ir tokia informacija
padėtų geriau suprasti bendrą vaizdą.
Kardinolas Erdo neslėpė, kad yra rizika,
jog kai kurie lūkesčiai gali būti nuvilti, ypač tie, kurie kyla iš socio-politinių
interesų, iš nepagrįstų rūpesčių, iš įvairių nekatalikiškų viešosios nuomonės grupių.
Kaip bebūtų, Sinodo sekretoriatui yra patikėta užduotis susintetinti iš visų pasaulio
vyskupijų siunčiamus oficialius atsakymus. Apibendrinus atsakymus bus, turbūt gegužės
mėnesį, parengtas Sinodo darbinis dokumentas Instrumentum Laboris.
Kalbėdamas
apie šeimos situaciją Europoje, kardinolas Erdo pažymėjo, kad stebimi priešingų krypčių
procesai. Akivaizdu, kad šeima patiria didelį spaudimą, taip pat ir dėl emigracijos
ar ekonominių motyvų. Ypač rytų Europoje milijonai šeimų atsidūrė krizėje, nes jų
nariai išvyko dirbti į kitą šalį ir grįžta retai. Kita vertus, netrūksta ir teigiamų
signalų, šeimos svarbos įsisąmoninimo pilietiniame lygyje, imantis jos rėmimo ir palaikymo
priemonių. Pažvelgus į katalikų bendruomenes, matome, kad jų, dažniausiai parapijų
viduje gimsta šeimų bendruomenės, kurios padeda tiek viena kitai, tiek visai platesnei
bendruomenei.
Jaunos šeimos, pripažino vengrų ganytojas, patiria daug sunkumų
dėl to, kad neturi darbo, neturi namų. Šiandien vaikų buvimas yra viena iš skurdo
priežasčių šeimai: daug jaunuolių svajojo turėti didesnę šeimą, nei turi. Žinoma,
daug kas priklauso nuo socialinio konteksto: pavyzdžiui, Vengrijoje moteriai tenka
mažiau nei du vaikai, o Belgijoje gyvenančiose vengrų šeimose nėra reta sutikti šeimų
su keturiais vaikais.
Nors daug kalbama apie išsiskyrusių ir iš naujo susituokusių
katalikų problemas, kur kas masiškesnis reiškinys, anot kardinolo Erdo, yra poros,
kurios gyvena stabiliai, tačiau be civilinės arba bažnytinės santuokos. Kai kuriose
šalyse tokios poros sudaro daugumą. 80 procentų jaunuolių, kurie trokšta susituokti,
jau gyvena kartu keletą metų. Tai ženklas, kad, gal pasąmonėje, jų santuokos samprata
yra artima krikščioniškai.
Kalbant apie santuokos evangelizaciją ir iššūkius
šeimoms, perspėjo Budapešto arkivyskupas, neturėtume per daug stebėtis. Kiekvienoje
Bažnyčios istorijos epochoje buvo ženklus skirtumas tarp teorinės santuokos sampratos
ir praktikos. Reikėjo šimtmečių, kol krikščioniška santuoka prigijo tarp frankų ankstyvaisiais
viduramžiais. Jei pažvelgsime į kaimo bažnyčių krikštų knygas po Tridento Susirinkimo
(XVI amžiuje), pamatysime, kad dauguma vaikų gimė teisėtų ryšių išorėje. (Vatikano
radijas)