Kardinolas Peter Erdo. Santuoka nėra lengva; visada egzistavo skirtumas tarp santuokos sampratos ir praktikos

Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo buvo paskirtas neeilinio Vyskupų sinodo apie šeimą, kuris bus sušauktas 2014 metų spalio mėnesį, generaliniu pranešėju. Italų katalikų žinių agentūrai SIR jis atsakė į kelis klausimus apie būsimo Sinodo temas, dėmesį ir problemas. Kaip žinia, buvo paskelbtas klausimynas apie šeimos tematikas, skirtas katalikiškoms bendruomenėms.

Tai tuo pat metu naujovė ir ne, - sakė kardinolas Erdo. – Naujovė, nes naudojamasi naujais komunikacijos kanalais, šiuo atveju internetu. Kita vertus, formali konsultacija dėl Sinodo temų su katalikiškomis bendruomenėmis ir toliau vykdoma vyskupų, kurie renka informaciją apie sielovadines patirtis, apie problemines nuostatas. Sinodo šeimai vykdomų konsultacijų nereiktų tapatint su tarptautinės nuomonės tyrimu ar statistine pilietinės visuomenės apklausa, nors ir tokia informacija padėtų geriau suprasti bendrą vaizdą.

Kardinolas Erdo neslėpė, kad yra rizika, jog kai kurie lūkesčiai gali būti nuvilti, ypač tie, kurie kyla iš socio-politinių interesų, iš nepagrįstų rūpesčių, iš įvairių nekatalikiškų viešosios nuomonės grupių. Kaip bebūtų, Sinodo sekretoriatui yra patikėta užduotis susintetinti iš visų pasaulio vyskupijų siunčiamus oficialius atsakymus. Apibendrinus atsakymus bus, turbūt gegužės mėnesį, parengtas Sinodo darbinis dokumentas Instrumentum Laboris.

Kalbėdamas apie šeimos situaciją Europoje, kardinolas Erdo pažymėjo, kad stebimi priešingų krypčių procesai. Akivaizdu, kad šeima patiria didelį spaudimą, taip pat ir dėl emigracijos ar ekonominių motyvų. Ypač rytų Europoje milijonai šeimų atsidūrė krizėje, nes jų nariai išvyko dirbti į kitą šalį ir grįžta retai. Kita vertus, netrūksta ir teigiamų signalų, šeimos svarbos įsisąmoninimo pilietiniame lygyje, imantis jos rėmimo ir palaikymo priemonių. Pažvelgus į katalikų bendruomenes, matome, kad jų, dažniausiai parapijų viduje gimsta šeimų bendruomenės, kurios padeda tiek viena kitai, tiek visai platesnei bendruomenei.

Jaunos šeimos, pripažino vengrų ganytojas, patiria daug sunkumų dėl to, kad neturi darbo, neturi namų. Šiandien vaikų buvimas yra viena iš skurdo priežasčių šeimai: daug jaunuolių svajojo turėti didesnę šeimą, nei turi. Žinoma, daug kas priklauso nuo socialinio konteksto: pavyzdžiui, Vengrijoje moteriai tenka mažiau nei du vaikai, o Belgijoje gyvenančiose vengrų šeimose nėra reta sutikti šeimų su keturiais vaikais.

Nors daug kalbama apie išsiskyrusių ir iš naujo susituokusių katalikų problemas, kur kas masiškesnis reiškinys, anot kardinolo Erdo, yra poros, kurios gyvena stabiliai, tačiau be civilinės arba bažnytinės santuokos. Kai kuriose šalyse tokios poros sudaro daugumą. 80 procentų jaunuolių, kurie trokšta susituokti, jau gyvena kartu keletą metų. Tai ženklas, kad, gal pasąmonėje, jų santuokos samprata yra artima krikščioniškai.

Kalbant apie santuokos evangelizaciją ir iššūkius šeimoms, perspėjo Budapešto arkivyskupas, neturėtume per daug stebėtis. Kiekvienoje Bažnyčios istorijos epochoje buvo ženklus skirtumas tarp teorinės santuokos sampratos ir praktikos. Reikėjo šimtmečių, kol krikščioniška santuoka prigijo tarp frankų ankstyvaisiais viduramžiais. Jei pažvelgsime į kaimo bažnyčių krikštų knygas po Tridento Susirinkimo (XVI amžiuje), pamatysime, kad dauguma vaikų gimė teisėtų ryšių išorėje. (Vatikano radijas)