Padėkos Mišios už arkiv. Sigito Tamkevičiaus 75 metus ir šventinis minėjimas
Lapkričio 10-sios saulėtą sekmadienio popietę, pilnutėlėje Kauno arkikatedroje bazilikoje
švenčiant iškilmingą Eucharistiją, dėkota Dievui už Kauno arkivyskupo metropolito
Sigito Tamkevičiaus SJ 75-erius gyvenimo metus. Po liturgijos šventė tęsėsi arkivyskupijos
konferencijų salėje.
Jubiliejaus proga padėkos Viešpačiui šv. Mišių švęsti
susirinko gausi bendruomenė. Eucharistiją kartu su jubiliatu koncelebravo apaštališkasis
nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, visų Lietuvos
vyskupijų ordinarai su pagalbininkais vyskupais ir per 70 kunigų. Liturgijoje drauge
meldėsi ortodoksų Bažnyčios Vilniaus ir visos Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, Lietuvos
Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, LR Seimo ir Vyriausybės
atstovai, Kauno m. meras ir savivaldybės tarnautojai, universitetų, kolegijų, mokyklų
bei įvairių organizacijų vadovai ir gausiai susirinkę miesto tikintieji. Giedojo prof.
P. Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras.
Pradėdamas Eucharistiją
ir sveikindamas susirinkusius, jai vadovavęs arkivysk. Sigitas Tamkevičius paprašė
dėkoti ne tik už jo gyvenimo metus – šiais Tikėjimo metais ypač padėkoti Viešpačiui,
kad visus per Krikšto malonę pakvietė būti Jo draugais.
Savo homilijoje vėliau
ganytojas prisiminė tuos gyvenime sutiktus žmones, kurie padėjo jam subrandinti ir
toliau nuolat branginti ištikimybę Dievui ir pašaukimui. „Aš save priskiriu prie tų
laimingųjų, nes jei ne motinos tikėjimas bei pamaldumas, nebūčiau buvęs nei Mišių
patarnautojas, nei subrandinęs pašaukimo į kunigystę, nei stovėčiau prieš jus kaip
vyskupas“, – sakė arkivyskupas, prisimindamas savo tėvelius. Taip pat su dėkingumu
jis prisiminė ir kunigus, sutiktus dar vaikystėje savo parapijoje, vėliau seminarijoje,
vienminčius kunigus sovietmečiu, kai pūtė priešiški vėjai, kunigus, paskatinusius
pasirinkti vienuolinį jėzuito gyvenimą – dėkojo Dievui už visus juos ir ypač jų kunigiškąjį
idealizmą.
„Vyskupo tarnystė buvo Dievo dovana ne asmeniniam pasimėgavimui
valdžia ar garbe, bet statybai Bažnyčios – Dievo tautos, bundančios laisvam gyvenimui.
Dėkoju Dievui už Bažnyčiai ištikimus kunigus, ypač dėkoju už pasauliečius, kurie mane
supo per 22 vyskupo tarnystės metus. Drąsiai sakau, kad tokių pagalbininkų galėtų
pavydėti bet kuri pasaulietinė institucija“, – pabrėžė arkivyskupas.
„Nesijaučiu
nei didvyris, nei šventasis, o esu tik žemės keleivis, – sakė ganytojas, pasidžiaugdamas,
jog „nuostabus yra Viešpats ir dar nuostabiau jis elgiasi, paprastą žmogų pakviesdamas
Jam tarnauti.“
Homiliją arkivyskupas užbaigė išsakydamas savo giliausią troškimą
visiems apaštalo Pauliaus paraginimo žodžiais: „Bodėkitės pikto, laikykitės gero.
Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.
Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės
viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje“ (Rom 12, 9–12).
Šv. Mišių
Visuotinėje maldoje melstasi už Bažnyčią, už popiežių Pranciškų, už visus vyskupus
bei kunigus, dėkota Dievui už arkivyskupą Sigitą, jo tėvišką širdį ir tikėjimo liudijimą,
taip pat melstasi už visą arkivyskupijos bendruomenę. Maldoje buvo prisiminti ir amžinybėn
išėję arkivyskupo tėvai, bendražygiai.
Eucharistijos pabaigoje sveikinimo žodį
taręs nuncijus arkivysk. L. Bonazzi išsakė džiaugsmą, kad pats Jėzus Kristus surinko
švęsti Eucharistijos minint jubiliejų arkivyskupo, kurį galima atpažinti kaip Gerąjį
ganytoją, už savo avis atiduodantį gyvybę. „Ačiū tau, Viešpatie, už dovaną, kurią
davei arkivyskupo asmenyje“, – sakė nuncijus, perduodamas arkivyskupui popiežiaus
Pranciškaus kvietimą ir toliau išgyventi savo tarnystę Kauno arkivyskupijoje, o visiems
– ir toliau juo sekti taip, tarsi tai būtų pirmoji šios tarnystės diena, kol Viešpats
panorės atsiųsti naują ganytoją.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininką
Lietuvos vyskupų vardu sveikinęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas
atkreipė dėmesį, jog šis jubiliejus sutampa su Tikėjimo metų šventimu, o visas arkivyskupo
gyvenimas buvo gražus tikėjimo liudijimas, tikėjimo drąsos ir bendrystės pavyzdys.
„Lydėsime jus savo malda, kad ir toliau šviestumėte tikėjimo šviesa“, – sakė arkivysk.
G. Grušas.
„Mes, ortodoksai, labai jaučiame jūsų šilumą, jautrumą ir išmintį“
, – sveikinimo žodyje sakė Vilniaus ir visos Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, atkreipdamas
dėmesį, jog kuo labiau stiebiamės į šią dangiškąją Jeruzalę, tuo labiau esame pasaulio
nekenčiami. Arkivyskupas Inokentijus aukštai įvertino ganytojo pastangas tvirtai ginti
krikščioniškuosius pamatus sovietmečiu ir šiandien, linkėdamas ilgiausių metų ir su
tuo pačiu ryžtu toliau darbuotis Viešpaties vynuogyne.
Lietuvos Evangelikų
liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis sveikindamas arkivyskupą dėkojo už jo „milžinišką
įdirbį, pasišventimą ir darbus, kurie leidžia mums šiandien džiaugtis laisve“. „Jūsų
gyvenimas buvo kupinas išbandymų“, – sakė vyskupas M. Sabutis ir atkreipė dėmesį,
jog juose arkivyskupas buvo ir yra ištikimas savo pašaukimui iki galo, neprisitaikydamas,
nenutylėdamas, o pasišventimu tiesai yra pavyzdys visiems krikščionims – tikintiesiems,
kunigams ir vyskupas.
Arkikatedros bendruomenės vardu arkivyskupą pasveikino
ir arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis.
Prieš ganytojiškąjį
palaiminimą, dėkodamas visiems, arkivyskupas S. Tamkevičius sakė per šią Eucharistiją
labiausiai džiaugėsi, jog yra Bažnyčios bendruomenės narys ir kad šioje tikinčiųjų
bendruomenėje kiekvienas yra Viešpaties palaimintas.
Vėliau šventė persikėlė
į arkivyskupijos konferencijų salę. Kauno arkivyskupui metropolitui pilnutėlėje salėje
šiltais sveikinimo bei padėkos žodžiais ir muzikos kūriniais dėkota, kad savo gyvenimo
didžiąją dalį atidavė tarnaudamas Dievui ir žmonėms, kad yra jų gerbiamas ir mylimas
ganytojas (dauguma sveikintojų atsiliepė į jo prašymą dovanoms bei gėlėms skirtas
išlaidas skirti naujai įsteigtai Pal. Jono Pauliaus II parapijai Kaune). Kad ganytojas,
sykiu ir Kauno miesto Garbės pilietis, yra brangus visai miesto bendruomenei, pabrėžė
ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, už nuopelnus miestui įteikdamas arkivyskupui S.
Tamkevičiui I-ojo laipsnio Santakos garbės ženklą.
Arkivyskupo „gyvenimo knyga“
– ką tik išleistų atsiminimų „Viešpats mano šviesa“ fragmentai, skaitomi Tomo Ladigos,
taip pat asmeninio albumo nuotraukos atvertė šventės dalyviams ganytojo gyvenimo ir
tikėjimo kelionės puslapius, bylojančius – viskas joje atiduoda Dievo garbei ir Bažnyčios
gėriui. Visus sujaudino Kauno arkikatedros sumos choro sugiedota Švč. Jėzaus Širdies
litanijos ištrauka – būtent ją arkivyskupas mini savo knygoje kaip įsimintiniausią
akimirką atvykus stoti į Kunigų seminariją Kaune. Visa salė sykiu su dabartiniu seminarijos
pirmakursiu Vincentu sugiedojo 27-ąją psalmę – „Viešpats yra mano šviesa“ – tapusią
ganytojo gyvenimo moto ir vyskupo herbo žodžiais.
Arkivyskupą sveikino Kauno
katalikiškų mokyklų vadovai, universitetų rektoriai, Jėzaus Draugijos provincijolas
Lietuvoje ir Latvijoje t. Gintaras Vitkus SJ, Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų
vyresniųjų konferencija, pogrindžio bendražygis Petras Plumpa, vyresnis brolis Vladas,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LR Seimo ir Vyriausybės nariai.
Nuotaikingoje
šventėje netrūko muzikos – tarp ištraukų iš atsiminimų knygos ir sveikinimo žodžių,
arkivyskupui giesmes skyrė Kauno sakralinės muzikos mokyklos merginų ansamblis „Pastoralė“,
giedojo Kybartų, kur kitados tarnavo klebonu, jaunimas. Specialiai šiai progai į vokalinį
ansamblį susibūrę visų laipsnių dvasininkai – klierikai, diakonai, kunigai ir netgi
vyskupas Kęstutis Kėvalas – skyrė ganytojui senąjį seminarijos himną (kurio žodžius,
beje, yra parašęs arkivyskupo bendražygis, „Aušros“ redaktorius kun. Lionginas Kunevičius,
o muziką – buvęs seminarijos dėstytojas mons. Pranciškus Tamulevičius) ir išskirtinai
šiai šventei sukurtą giesmę „Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau“.
Pabaigoje visi
drauge sugiedojo „Lietuva brangi“. Nuoširdžiai dėkodamas už šią jubiliejaus šventę
ir sveikinimus arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė, jog Lietuvoje yra labai daug
gerų žmonių: „Ačiū, kad jūs jais esate. Linkiu ir toliau būti gerais Bažnyčios ir
Lietuvos statytojais. Šiandien dėkojau Dievui už gyvenimo, pašaukimo dovaną. Linkiu
ir jums, kai Viešpats ragins jus į gera, atsiliepti jam taip.“