Konferencija „Bažnyčios ir visuomenės santykiai Lietuvoje“
2013 m. lapkričio 7–8 dienomis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje,
adresas - S. Daukanto g. 25, III aukšte esančioje salėje vyko tarpdalykinė mokslinė
konferencija „Bažnyčios ir visuomenės santykiai Lietuvoje“, kuri buvo skirta 600-osioms
Žemaičių Krikšto metinėms paminėti. Konferenciją surengė Vytauto Didžiojo universitetas,
Humanitarinių mokslų fakulteto klasteris „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene
Lietuvoje“.
Konferencija buvo pradėta lapkričio 7-osios rytą dalyvių registracija,
po kurios visus susirinkusius pasveikino šių namų šeimininkas, Prezidento V. Adamkaus
bibliotekos – muziejaus direktorius ir VDU profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė. Sveikinimuose
nuskambėjo palinkėjimas, kad mokslinė konferencija atneštų gausių vaisių ir joje būtų
darbinga nuotaika.
I-oje konferencijos sekcijoje, kurios tema - Žemaičių
krikšto atspindžiai, moderatoriaus pareigas vykdė doc. dr. Artūras Grickevičius. Apie
žemaičių kontaktus su krikščionybe ir jų apkrikštijimo bandymus iki 1413 m. išsamų
pranešimą skaitė Vilniaus universitete studijuojantis Tadas Snuviškis. Prof. dr. Stephen
C. Rowell, iš Lietuvos istorijos instituto, savo pranešime pateikė daug ir įdomių
naujų duomenų apie Bažnyčios ir Lietuvos tarną Medininkų vyskupą Martyną III. Prof.
dr. Vaida Kamuntavičienė, iš Vytauto Didžiojo universiteto, nagrinėjo Kauno šv. Mikalojaus
bažnyčios fundavimo situaciją ir perskaitė pranešimą – „Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios
fundatorių paieška: kelių dokumentų tyrimas“. Klaipėdos universiteto doc. dr. Vacys
Vaivada nagrinėjo christianizacijos plėtrą Žemaitijoje XVI a. ir tą jis darė remdamasis
asmenvardžių ir asmenvardinių vietovardžių duomenimis Telšių valsčiaus teritorijoje.
Antroje tos dienos konferencijos dalyje darbą moderavo doc. dr. Vacys Vaivada.
Pranešimą – „Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos ikonografija kamaldulių
vienuolyno visumos kontekste“ skaitė VDU prof. habil. dr. Laima Šinkūnaitė. Apie Martyno
Mažvydo testamento liudininkus kalbėjo istorikas iš Klaipėdos Dainius Elertas. Doc.
dr. Artūras Grickevičius nagrinėjo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos perkėlimo
į Kauną (1864–1866 m.) aplinkybes. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos
dėstytojas kan. relig. m. mgr., teol. lic. Andriejus Sabaliauskas skaitė pranešimą
– „Žvilgsnis į žemaičių krikščioniškumą ir bažnytiškumą Žemaičių Krikšto 600 metų
istorinio kelio kontekste“. VDU prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas nagrinėjo temą –
„Žemaičių Krikštas ir Žemaičių Kalvarijos kalnai, kas sietino ir bendro?“.
II-oje
sekcijoje, kurios darbą moderavo prof. dr. Vaida Kamuntavičienė, buvo kalbama apie
kasdieninį gyvenimą ir meną Bažnyčios erdvėse. Konferencijoje buvo perkaitytas Vilniaus
ir Lietuvos edukologijos universitetų prof. dr. Domininko Burbos pranešimas – „XVIII
a. vidurio bajorų gyvenimo LDK sostinėje peripetijos Vilniaus katedros kanauninko
Jono Dominyko Lopacinskio korespondencijoje“. Po visų pranešimų vyko aktyvi mokslinė
diskusija, buvo dalinamasi įžvalgomis ir pastebėjimais.
Lapkričio 8, antrąją
konferencijos dieną, III – joje sekcijoje buvo svarstoma Krikščionybės raida XX a.
Lietuvoje. Sekcijoje darbą moderavo dr. Ilona Strumickienė. Dr. Arūnas Baublys, iš
Klaipėdos universiteto, kalbėjo apie Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos
valstybės santykius 1918–1940 m. Sinodo nutarimų šviesoje. Inga Puidokienė iš VDU
nagrinėjo Lietuvos evangelikų liuteronų religinį gyvenimą 1918–1940 m. Dainius Sobeckis
iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos perskaitė pranešimą apie transfigūracijos proceso
sampratą netradicinio krikščioniškos kilmės religingumo sąmonėje.
Toliau konferencijos
darbą moderavo Inga Puidokienė. Pranešimą tema: „Visuomenė be civilinės metrikacijos
(1918–1940 m.): išeitys ir pasekmės“ perskaitė dr. Regina Laukaitytė, iš Lietuvos
istorijos instituto. Lietuvos istorijos institute ir Lietuvos edukologijos universitete
dirbantis dr. Arūnas Svarauskas nagrinėjo temą: „Bažnyčia, krikščionys demokratai
ir katalikų dvasininkų veiksnys Lietuvos politiniame gyvenime 1918–1940 m.“. Dr. Danutė
Stakeliūnaitė iš VDU nagrinėjo XX a. pirmos pusės Lietuvos politinę situaciją savo
pranešime: „Šiandien per daug aišku, kad visi žmonės netelpa po Bažnyčios stogu“ (M.
Krupavičius). Apie galimybes silpninti krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų
priešpriešą Lietuvoje 1918–1926 m.“. Mindaugas Balkus, atstovavęs Vytauto Didžiojo
universitetą, nagrinėjo Kauno bažnyčių lietuvėjimo procesą ir jo komplikacijos XX
a. 3-ajame dešimtmetyje.
Toliau konferenciją moderavo dr. Danutė Stakeliūnaitė.
Toje konferencijos dalyje pranešimą apie pastoracijos specifiką Kauno seserų benediktinių
vienuolyne 1940-1944 m. skaitė Aušra Vasiliauskaitė (s. Gabrielė OSB),Vytauto Didžiojo
universiteto doktorantė. Įdomų pasakojimą apie Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus
minėjimą lietuvių išeivijoje pateikė dr. Ilona Strumickienė iš VDU. Emmanuelio Levino
kitoniškumo sąvokos reinterpretaciją Jono Pauliaus II kelionės į Baltijos šalis kalbose
aptarė dr. Moreno Bonda, taip pat atstovavęs VDU.
Po dvi dienas trukusios
konferencijos, baigiantis antrajai dienai, vyko intensyvios diskusijos įvairiomis
temomis. Po diskusijų Mokslinė tarpadalykinė konferencija buvo iškilmingai uždaryta.
Puikiai surengta konferencija belieka pasidžiaugti ir dėkoti moksliniam komitetui
- pirmininkei prof. dr. Vaidai Kamuntavičienei bei nariams: dr. Moreno Bondai, doc.
dr. Artūrui Grickevičiui, doc. dr. Pranui Janauskui, prof. habil. dr. Alfonsui Motuzai,
kan. prof. habil. dr. Kęstučiui Žemaičiui. Taip pat didžiulį įdirbį į pasirengimą
Konferencijai įdėjo organizacinis komitetas: pirmininkė - Inga Puidokienė bei nariai:
Jolanta Kontrimaitė, dr. Danutė Stakeliūnaitė, dr. Ilona Strumickienė, s. Gabrielė
– Aušra Vasiliauskaitė ir dr. Aušra Vasiliauskienė.
Ši tarpdalykinė mokslinė
konferencija – dar vienas puikus renginys, skirtas Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus
paminėjimui. Džiugu, kad šį kartą jis vyko Kaune ir buvo suorganizuotas VDU mokslininkų.
Mokslininkų iš visos Lietuvos pranešimuose buvo gvildenamos aktualios temos, atspindėta
istorinė tikrovė, nagrinėti Bažnyčios ir Valstybės santykių Lietuvoje įvairūs aspektai.
Džiugi žinia, kad konferencijoje skaityti pranešimai laikui bėgant bus išspausdinti
VDU Teologijos fakulteto leidžiamame moksliniame žurnale “Soter”. Žemaičių Krikšto
jubiliejaus minėjimui tebesitęsiant iki 2017 metų, reikia tikėtis, jog tokių naudingų
visuomenei mokslinių konferencijų bus surengta dar ne viena.