Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto L. Sandri vizitas Vienoje: „ Ką reiškia būti krikščionimis šiandien?“

Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri lapkričio 9-10 dienomis lankosi Vienoje vykusiame simpoziume, surengtame Rytų apeigų katalikams Austrijoje „Ką reiškia būti krikščionimis šiandien? Rytų Bažnyčių kankinystės patirties šviesoje“. Susitikime siekiama apžvelgti Rytų katalikų ir ortodoksų bažnyčių dvasininkų ir tikinčiųjų paliudytą kankinystę ir išgyventus persekiojimus tiek praeityje, tiek dabar. Konferencijoje dalyvavo bažnyčių atstovai iš Baltarusijos, Ukrainos, Slovakijos, Rumunijos, Vengrijos, Prancūzijos, Italijos Vokietijos.

Susitikimo dalyviai šventė Šv. Jono Auksaburnio liturgiją Vienos Šv. Stepono katedroje, kur dalyvavo Rytų apeigų tikinčiųjų ordinaras Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schönbor, Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslav Ševčiuk.

Kardinolo Sandri apsilankymo Vienoje programoje - susitikimai su armėnų mechitaristų, maronitų, chaldėjų, sirų-malabarų, sirų-malankarų bažnyčių kunigais, kurie rūpinasi Rytų Bažnyčių tikinčiųjų bendruomenėmis gyvenančiomis diasporoje Europoje.

Šis susitikimas vyksta ruošiantis plenarinei kongregacijos sesijai. Kardinolas L. Sandri, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, kalbėjo, kad atsakymas į klausimą ką reiškia būti krikščionimis šiandien, priklauso nuo to, kiek mes esame sąmoningi, kas yra Bažnyčia, kas yra krikščionis? Pasak jo, kuo labiau žmogus stengėsi paneigti ir ištrinti Dievą, nužudydamas brolį, tuo labiau Tėvas stengėsi pažadinti savo vaikų gyvenimuose išganančius ir atperkančius Meilės ženklus. „Viliuosi, jog liudijimai, kuriuos išgirsime šios konferencijos metu, padės mums atkurti mūsų buvimo Bažnyčia giliausią prasmę“, - sakė kardinolas, pasidalindamas savo įspūdžiais iš neseno vizito Kazachstane, ir papasakodamas dvi stiprias patirtis: vieną dieną jis aplankė vieną iš gulagų, kuriame buvo siekta, jog tremtinių tikėjimas būtų sutryptas, mirtų po stepių ledu, sušaltų po sniegu, o sekmadienį turėjo vadovauti naujos graikų katalikų bažnyčios pašventinimui Astanoje. Kard. L. Sandri teigė, kad bažnyčios konsekravimo iškilmėje buvo galima justi džiaugsmą, tvyrantį tarp žmonių, džiaugsmą ne dėl naujai iškilusio pastato, bet dėl to, kad ši bažnyčia tai Jėzaus Kristaus ženklas, išsaugotas tų, kurie gyveno gulago barakuose ir išlaikė savo širdyse meilės liepsną - degančią ir neblėstančią. „Tad šiandien mes kviečiami ne kartu dalintis raudų litanija, o nuolankia, vis stiprėjančia giesme Gyvenimo Dievui. Turi prasidėti abipusio atleidimo laikas, o nebe kaltinimų. Būkime tiltais, statykime tiltus“, - kvietė kardinolas.

Įvairių apeigų katalikai ir ortodoksai žino apie bendras gilias šaknis, kurios žymėjo pirmųjų krikščionių gyvenimą, - tęsė jis. Šiandien kartu žvelgiame į mūsų kilmės vietas – Artimuosius Rytus, Šventąją Žemę, Egiptą, Siriją ir matome ten gyvenančių tikėjimo brolių kančią. Nemažai nuveikta statant tiltus (pvz., Popiežiaus malda Šv. Petro aikštėje už taiką Sirijoje ir visame pasaulyje), tačiau lieka dar daug ką nuveikti. Net jei istorijos vingiuose mes ne kartą įskaudinome vieni kitus, dabar žinome, kad tik tuomet, jei būsime taikos kūrėjais, Viešpats išklausys, kai mes prašome: „Ramybė tau”, - kalbėjo kardinolas Sandri. (Vatikano radijas)