Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto L. Sandri vizitas Vienoje: „ Ką reiškia būti
krikščionimis šiandien?“
Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri lapkričio 9-10 dienomis
lankosi Vienoje vykusiame simpoziume, surengtame Rytų apeigų katalikams Austrijoje
„Ką reiškia būti krikščionimis šiandien? Rytų Bažnyčių kankinystės patirties šviesoje“.
Susitikime siekiama apžvelgti Rytų katalikų ir ortodoksų bažnyčių dvasininkų ir tikinčiųjų
paliudytą kankinystę ir išgyventus persekiojimus tiek praeityje, tiek dabar. Konferencijoje
dalyvavo bažnyčių atstovai iš Baltarusijos, Ukrainos, Slovakijos, Rumunijos, Vengrijos,
Prancūzijos, Italijos Vokietijos.
Susitikimo dalyviai šventė Šv. Jono Auksaburnio
liturgiją Vienos Šv. Stepono katedroje, kur dalyvavo Rytų apeigų tikinčiųjų ordinaras
Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schönbor, Ukrainos graikų apeigų katalikų
didysis arkivyskupas Sviatoslav Ševčiuk.
Kardinolo Sandri apsilankymo Vienoje
programoje - susitikimai su armėnų mechitaristų, maronitų, chaldėjų, sirų-malabarų,
sirų-malankarų bažnyčių kunigais, kurie rūpinasi Rytų Bažnyčių tikinčiųjų bendruomenėmis
gyvenančiomis diasporoje Europoje.
Šis susitikimas vyksta ruošiantis plenarinei
kongregacijos sesijai. Kardinolas L. Sandri, kreipdamasis į konferencijos dalyvius,
kalbėjo, kad atsakymas į klausimą ką reiškia būti krikščionimis šiandien, priklauso
nuo to, kiek mes esame sąmoningi, kas yra Bažnyčia, kas yra krikščionis? Pasak jo,
kuo labiau žmogus stengėsi paneigti ir ištrinti Dievą, nužudydamas brolį, tuo labiau
Tėvas stengėsi pažadinti savo vaikų gyvenimuose išganančius ir atperkančius Meilės
ženklus. „Viliuosi, jog liudijimai, kuriuos išgirsime šios konferencijos metu, padės
mums atkurti mūsų buvimo Bažnyčia giliausią prasmę“, - sakė kardinolas, pasidalindamas
savo įspūdžiais iš neseno vizito Kazachstane, ir papasakodamas dvi stiprias patirtis:
vieną dieną jis aplankė vieną iš gulagų, kuriame buvo siekta, jog tremtinių tikėjimas
būtų sutryptas, mirtų po stepių ledu, sušaltų po sniegu, o sekmadienį turėjo vadovauti
naujos graikų katalikų bažnyčios pašventinimui Astanoje. Kard. L. Sandri teigė, kad
bažnyčios konsekravimo iškilmėje buvo galima justi džiaugsmą, tvyrantį tarp žmonių,
džiaugsmą ne dėl naujai iškilusio pastato, bet dėl to, kad ši bažnyčia tai Jėzaus
Kristaus ženklas, išsaugotas tų, kurie gyveno gulago barakuose ir išlaikė savo širdyse
meilės liepsną - degančią ir neblėstančią. „Tad šiandien mes kviečiami ne kartu dalintis
raudų litanija, o nuolankia, vis stiprėjančia giesme Gyvenimo Dievui. Turi prasidėti
abipusio atleidimo laikas, o nebe kaltinimų. Būkime tiltais, statykime tiltus“, -
kvietė kardinolas.
Įvairių apeigų katalikai ir ortodoksai žino apie bendras
gilias šaknis, kurios žymėjo pirmųjų krikščionių gyvenimą, - tęsė jis. Šiandien kartu
žvelgiame į mūsų kilmės vietas – Artimuosius Rytus, Šventąją Žemę, Egiptą, Siriją
ir matome ten gyvenančių tikėjimo brolių kančią. Nemažai nuveikta statant tiltus (pvz.,
Popiežiaus malda Šv. Petro aikštėje už taiką Sirijoje ir visame pasaulyje), tačiau
lieka dar daug ką nuveikti. Net jei istorijos vingiuose mes ne kartą įskaudinome vieni
kitus, dabar žinome, kad tik tuomet, jei būsime taikos kūrėjais, Viešpats išklausys,
kai mes prašome: „Ramybė tau”, - kalbėjo kardinolas Sandri. (Vatikano radijas)