Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas

Lapkričio 6 d. Vilniaus arkivyskupijos Trinapolio rekolekcijų namuose vyko arkivyskupijos kunigų susirinkimas, kuriame dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kunigai iš įvairių arkivyskupijos parapijų. Susirinkimas prasidėjo Dienine Valandų liturgijos malda.

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojas monsinjoras Robertas Šalaševičius pristatydamas pranešimą tema „Nuo Krikšto apeigų iki dogmos“, kalbėjo apie Credo maldos raidą. Prelegentas priminė, kad Tikėjimo metų proga parapijose dalintas paveikslėlis su Kristaus Valdovo mozaika iš XII a. Cefalu katedros absidės. Mozaika vaizduoja garbėje esantį Kristų, kuris laimina žmones ir laiko Šv. Rašto knygą. Joje galime perskaityti „Aš – pasaulio šviesa“(Jn 8,12). Šią eilutę siejame su „Lumen Fidei“ enciklika, pasirodžiusia Tikėjimo metų proga. Kitoje paveikslėlio pusėje – Nikėjos-Konstantinopolio Tikėjimo išpažinimas. Nikėjos-Konstantinopolio Tikėjimo išpažinimas remiasi apaštališkuoju paveldu kaip dovana Bažnyčiai, perteikia Šv. Rašto interpretavimo tradiciją ir Dievo garbinimo būdus. Krikščioniškoji tapatybė priklauso nuo ištikimybės šiam paveldui. Nuo II a. Tikėjimo turinys sisteminamas per Regula fidei (Tikėjimo taisyklės) įtvirtinimą. Šia taisykle įvardinamas centrinis tikėjimo turinys, gautas per Kristų, apaštalus ir Bažnyčią. Tai priemonė įvertinti naujiems mokymams, patikrinti, ar Bažnyčia taip tikėjo. Tikėjimo išpažinimas vartojamas Krikšto apeigose kaip būdas švęsti atsivertimą, priklausomybę nuo Kristaus ir trivienio Dievo priėmimą. Tikėjimas – vidinis žmogaus pasirinkimas, tačiau turi būti garsiai išpažintas, kad galėtų veikti. Bažnyčios istorijoje buvo įvairių Credo formuluočių. Krikščionybei tapus imperine religija tikėjimo vienybės klausimas tapo dar aktualesnis. 325 metais sušauktas Nikėjos susirinkimas atmetė Arijaus ereziją, teigiančią, kad Kristaus dievystė žemesnio laipsnio nei Tėvo. Nikėjos susirinkimas įvedė nebiblinę vienos prigimties, vienos esmės sąvoką ir pabrėžė, jog Jėzaus Kristaus dieviškumas toks pat kaip ir Tėvo. Susirinkime suredaguotas Credo, skirtas visai Bažnyčiai. Konstantinopolio susirinkime Credo galutinai suredaguotas papildant teiginiais apie Šventąją Dvasią. Toks tikėjimo išpažinimas išreiškia vieningą Bažnyčios tikėjimą, priklausymą Kristaus kūnui. Tikėjimo tiesų kaip dogmos perdavimas yra laisvės nuo klaidos garantas. Tai teisinga tikėjimo verbalinės išraiškos ir Šv. Rašto interpretavimo forma.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kalbėjo apie tikėjimo išraiškos formą – adoraciją, kuri jau vyksta įvairiose parapijose. Ganytojas pakvietė kai kurių parapijų kunigus pasidalinti patirtimi apie vykstančią adoraciją ir jos vaisius. T. Pranciškus Ksaveras Cazali iš Vilniaus Šv. Jono teologo vienuolyno prisiminė, kad jų vienuolyne nuolatinė Švč. Sakramento adoracija prasidėjo 2004 m. Į šią maldą įsijungė ne tik pasauliečiai, įsipareigodami specialioje koplyčioje budėti prie Eucharistijos, bet ir kunigai, kurie į maldą atvykdavo ketvirtadienio naktį. Tokia dvasinė praktika daugeliui žmonių padeda geriau suvokti Dievo artumą, pabrėžia meilę Eucharistijai, moko reguliarios maldos. Kun. Algis Vaickūnas kalbėjo apie Kabeliuose vykstančią Švč. Sakramento adoraciją, kuri ketvirtadieniais vyksta šildomoje koplytėlėje, joje susirenka gausiau žmonių nei į kitas pamaldas. Kun. Deimantas Braziulis kalbėjo apie Ignalinos bažnyčioje vykstančią 24 val. adoraciją prieš šventes. Žmonės noriai įsipareigoja bent vieną valandą pabudėti prie Švč. Sakramento, o kai kurie būna labai ilgai ir taip perteikia ištikimos maldos liudijimą. Kunigas kalbėjo kaip žmonės mokėsi pagerbti Jėzų Eucharistijoje: iš pradžių nuolat giedodavo, paskui svarstė, ką veikti per tylą, skaitė Šv. Rašto ištraukas. Kun. Marius Žitkauskas pasakojo apie Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje surengtą, ypač jaunimui skirtą, Eucharistijos adoracijos naktį „Karališka naktis katedroje“. Budėjimo naktis vyko švenčiant Lietuvos ir Jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmę. Kas valandą vis kita Vilniaus maldos grupė padėjo besimeldžiantiems giedodama giesmes, skaitydamas mąstymus, kviesdama tylai. Budėjo kunigai, todėl buvo galimybė atlikti išpažintį, zakristijoje išgerti arbatos, pabendrauti, o pavargusiems – atskiros patalpos poilsiui. Kun. Jaroslav Spiridovič pasidalijo patirtimi apie Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centro kiekvieną antrą mėnesio penktadienį Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios kriptoje rengiamus „Vakarus su Dievu“. Jų metu vyksta Švč. Sakramento adoracija, galima priimti susitaikinimo sakramentą. Prieš adoraciją jaunimas liudija, kas yra adoracija, ką ji keičia, ką veikti tokios maldos metu.

Arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė Tikėjimo metų pabaigą iškilmingai švęsti Vilniaus arkikatedroje ir ta proga susirinkti iš visos arkivyskupijos įvairių parapijų bent po kelis atstovus, kad išgyventume vietinės Bažnyčios bendrystę. Dekanai atsakingi už bendros parapijų kelionės koordinavimą. Kiekvieną piligrimų grupelę turėtų lydėti bent vienas kunigas iš dekanato. Parapijų atstovams bus simboliškai įteiktas Tikėjimo išpažinimas.

Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis kvietė rūpestingai saugoti ir nuolat tvarkyti parapijų archyvą, kalbėjo apie rengiamą sinodą šeimos klausimais Visuotinės Bažnyčios mastu. Todėl išleistas parengiamasis dokumentas su įvairiais klausimais apie šeimą, kad parapijose būtų svarstoma šeimos padėtis. Šis klausimynas – įrankis šeimos pastoracijai, proga įvairiomis aplinkybėmis kalbėti apie šeimą, prisiminti, ko moko Bažnyčia, atkreipti dėmesį į iškylančias problemas.

Vilniaus šv. Teresės bažnyčios ir Aušros vartų klebonas ir Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčios rektorius mons. Jan Kasiukevič pristatė Gailestingumo Motinos atlaidų proga išleistą lankstinuką, kvietė kartu su parapijiečiais gausiai dalyvauti pamaldose. Atlaidai vyks lapkričio 10-17 d. Kunigų, vienuolių ir seminaristų diena – lapkričio 13 d.

Vilniaus arkivyskupijos inf.