Arkivyskupas Pontier: pasaulietiškumas yra būtinas ir geras, tačiau neturi pretenduoti pats tapti „religija"

„Dvasinis ištyrimas yra svarbiausias ir delikačiausias mūsų tarnystės aktas. Popiežius Pranciškus mums primena, kad kalbama apie tai, jog reikia suvokti dalykus iš Dievo perspektyvos. Tai didelis uždavinys, kurio negalime pagreitinti ar padaryti vieni. Turime vienas kitam padėti“, - pradėdamas Prancūzijos vyskupų konferencijos rudens sesiją sakė jos pirmininkas, Marselio arkivyskupas Georges Pontier.

Žvelgti Kristaus žvilgsniu, suvokti pasaulį iš silpniausių, mažiausių, skurdžiausių perspektyvos reiškia daryti pasirinkimus, kurie privilegijuoja brolybę, teisingumą ir solidarumą, pažymėjo ganytojas, išvardindamas sritis, kurioms Bažnyčia Prancūzijoje yra ir turėtų būti atidi: bulgarų ir rumunų kilmės asmenų situacijai; paprastų žmonių situacijai: per sielovadinius susitikimus, per karitatyvinių organizacijų veiklą išryškėja daug nerimo ir kančios dėl ateities, mieste ar kaime; vaikų teisėms, šeimos ir paskutinėje gyvenimo stadijoje esančių žmonių situacijai.

Jei mes pasisakome visais šiais klausimais, tokiais svarbiais mūsų visuomenei, tai su dideliu nuolankumu ir sąmoningumu, kad mūsų žodžius turi lydėti veiksmai ir iniciatyvos. Katalikų Bažnyčia per savo ilgą istoriją jų daug ėmėsi ir tęsia tai daryti. Tai nereiškia prieštaravimo Bažnyčios ir valstybės atskyrimui, kuris yra būtinas pliuralistinės visuomenės kasdieniam gyvenimui. Valstybė savo veiksmuose turi laikytis budraus neutralumo. Valstybė yra pasaulietiška. Tačiau visuomenė yra sudaryta iš skirtingus požiūrius turinčių asmenų ir grupių, kurie turi išmokti dialoguoti, gerbti vienas kitą, nesiekti viešojo gyvenimo ardymo ir hegemonijos. Valstybė turi leisti gyvuoti šiai visumai, gerbiant visus. Leiskite man užtikrinti tiems, kurie dar galėtų abejoti: tikintieji į Kristų, mes, esame piliečiai, kurie myli savo šalį. Mes be paliovos ieškome to, kas yra geriausia visiems. Tai yra pareiga, kylanti iš krikščioniško tikėjimo, - kalbėjo arkivyskupas Pontier.

Interviu prancūzų katalikiškam dienraščiui „la Croix“ jis pridūrė, jog valstybės pasaulietiškumas yra geras, būtinas, trokštinas ir linkėtinas kitoms valstybėms. Pavojus iškyla tada, kai valstybė pasaulietiškumą nori paversti tarsi pilietine religija, be jokių religinių ar transcendentinių užuominų. Tada pasaulietiškumas nuslysta į laicizmą: valstybė bando visus kitus įsitikinimus priskirti privačiai sferai, išskyrus savo. Valstybė gali to norėti, pareikšdama, kad trokšta išlaisvinti vaikus iš šeimyninio ar kultūrinio spaudimo. Tačiau nereikia leisti valstybei primesti vienintelį buvimo būdą. Kitu atveju valstybės pasaulietiškumas yra geras dalykas. (Vatikano radijas)