Popiežiaus Pranciškaus kalba sekmadienio vidudienį. „Su džiaugsmu priimkime Jėzų į savo gyvenimus“ (+video)

Sekmadienio vidudienį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams popiežius komentavo Luko evangelijos ištrauką apie Zachiejaus atsivertimą. Šio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie Jėzų, kuris, keliaudamas į Jeruzalę, užsuka į Jerichą. Šis kelionės etapas atspindi viso Jėzaus gyvenimo tikslą - surasti ir išgelbėti pražuvusias Izraelio namų avis. Tačiau kuo labiau kelionė artėja link tikslo, tuo stipriau veržiasi priešiškumo ratas aplink Jėzų, - kalbėjo popiežius.

Jeriche nutinka ir džiaugsmingiausi įvykiai, aprašyti šv. Luko: Zachiejaus atsivertimas. Šis žmogus tai pasiklydusi avis, niekinamas ir „ekskomunikuotas“, nes jis yra muitininkas, dar daugiau – jis yra miesto muitininkų viršininkas, nekenčiamų okupantų romėnų draugas, vagis ir išnaudotojas.

Negalėdamas praeiti pro minią, veikiausiai dėl savo blogos reputacijos ir žemo ūgio, Zachiejus įlipa į šilkmedį, kad galėtų matyti praeinantį Mokytoją. Šis kiek juokingas išorinis veiksmas išreiškia vidinį žmogaus siekį – judėdamas virš minios, jis bando susitikti su Jėzumi. Pats Zachiejus nesuvokia gilios savo poelgio prasmės, nežino, kodėl tai daro; jis net nedrįsta tikėtis, kad gali būti įveiktas atstumas, skiriantis jį nuo Viešpaties ir susitaiko, kad pamatys jį tik praeinantį. Tačiau Jėzus, prisiartinęs prie medžio, jį pakviečia vardu: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“ (Lk 19, 5). Šis žemaūgis žmogus, visų atstumtas ir nutolęs nuo Jėzaus, yra tarsi pasmerktas anonimiškumui, tačiau Jėzus jį pašaukia. Vardas „Zachiejus“ to meto kalboje yra labai simboliškas – „Zachiejus“ iš tiesų reiškia „Dievas prisimena“.

Jėzus eina į Zachiejaus namus, sukeldamas viso Jericho gyventojų kritiką (nes ir tuo metu buvo mėgstama daug apkalbinėti), žmonės šnekėjo: Bet kaipgi? Mieste tiek šaunių žmonių, o jis eina aplankyti to muitininko? Taip, nes jis buvo pražuvęs; ir Jėzus sako: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis “ (Lk 19, 9). Į Zachiejaus namus tą dieną atėjo džiaugsmas, atėjo taika, atėjo išganymas, atėjo Jėzus.

Popiežius sakė, kad nėra tokios veiklos ar socialinių sąlygų, nėra tokios nuodėmės ar tokio nusikaltimo, kuris galėtų ištrinti iš Dievo atminties ir širdies kurį nors vaiką. „Dievas prisimena“ visada, nepamiršta nei vieno savo kūrinio; Jis yra Tėvas, visada budriai ir mylinčiai laukiantis, kol vaiko širdyje išvys atgimstantį troškimą grįžti į namus. Atpažinęs šį troškimą, nors ir paprasčiausiai paminėtą, dažnai beveik nesąmoningai, Jis yra šalia, ir savo atleidimu palengvina žmogui atsivertimo ir grįžimo kelią. Pažvelkime šiandien į Zachiejų, sėdintį medyje: jo veiksmas juokingas, tačiau atnešantis išganymą. Sakau tau: jei tavo sąžinę slegia našta, jei gėdijiesi daugybės dalykų, kuriuos padarei, sustok. Neišsigąsk. Pagalvok, kad kai kas laukia tavęs, nuolat tave prisimindamas; ir tas kai kas yra tavo Tėvas, tai Dievas tavęs laukia! Lipk, kaip Zachiejus, į troškimo gauti atleidimą medį, ir galiu užtikrinti, kad nenusivilsi. Jėzus yra gailestingas ir niekada nepavargsta atleisti! Gerai įsidėmėk tai, toks yra Jėzus, - kalbėjo Popiežius Pranciškus.

Jis tęsė: Broliai ir seserys, leiskime ir mes Jėzui pašaukti mus vardu! Širdies gilumoje išgirskime Jo balsą, kuris mums sako: „Šiandien turiu apsilankyti tavo namuose“, tai yra tavo širdyje, tavo gyvenime. Priimkime jį su džiaugsmu: Jis gali mus pakeisti, perkeisti mūsų akmeninę širdį į kūnišką širdį, gali išlaisvinti iš egoizmo ir paversti mūsų gyvenimą meilės dovana. Jėzus gali tai padaryti; leisk jam į tave pažvelgti!, - kvietė Šventasis Tėvas.

Po sekmadienio vidudienio maldos, Popiežius pasveikino visus į aikštę susirinkusius romiečius ir piligrimus, ypač šeimas, iš viso pasaulio atvykusius įvairių parapijų ir bendruomenių atstovus – Libano, Madrido, Florencijos, Neapolio, Venecijos ir kitų vietovių. (Vatikano radijas)