Maisto trūkumas – ne vien techninė problema, tai žmogiškumo problema

Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Pamatinė teisė į tinkamą mitybą yra pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose, Jungtinių Tautų ataskaitose ir rezoliucijose. Ir vis tik šiandien nemažai pasaulio tautų patiria maisto krizes, - Jungtinių Tautų Organizacijos antrojo komiteto diskusijoje apie žemės ūkio plėtrą, maistinį saugumą ir mitybą pažymėjo arkivyskupas Francis Chullikatt, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose.

Badmiriavimas yra viena iš skurdo formų ir kaip tokia ji nulemta atstūmimo, atskirties. Norėdami įveikti badą ir mitybinį nesaugumą, turime veikti plečiant įtraukimą, - sakė arkivyskupas Chullikatt, cituodamas paprastą popiežiaus Pranciškaus patarimą: „kiekvienas pasiūlymas turi įtraukti kiekvieną“, paliekant už nugaros galios, egoizmo pagundas, veikiant dėl visos žmonių šeimos, ypač dėl patiriančių badą.

Mano delegacija remia žmogaus teisės į maistą principą, vertinant klausimą per žmogaus teisių prizmę, pastatant žmogaus asmenį į mūsų problemos supratimo centrą, - pažymėjo Šventojo Sosto diplomatas. Pasak jo, žemės ūkio politikos turi būti apimančios, gerbiančios žmogaus orumą ir teises.

Kalbant apie įtraukimą, atskirties ar atmetimo priešingybę, reikia pabrėžti nepatogų faktą, kad badas nėra nulemtas maisto kiekio trūkumo. Dabar pagaminamo maisto pakaktų visiems. Gerinant maisto produkcijos kokybę ir kiekį reikia nepamiršti, kad maistas visiems bus užtikrintas tik tada, kai pakeisime ir savo socialines struktūras ir parodysime didesnį solidarumą vargšui ir alkanam. Badas nėra tik techninė problema, kuriai reikia techninių sprendimų. Alkis yra žmogiška problema, kuriai reikia sprendimų, kurie remiasi mūsų bendru žmogiškumu.

Arkivyskupas Chullikatt priminė pačios Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos ataskaitą, jog kasmet yra iššvaistoma virš milijardo tonų maisto. Dažnai maistas išvaistomas, nes tai yra pelningiau, nei jo atidavimas tiems, kuriems jo būtinai reikia. „Kai maistas išmetamas lauk, jis pavagiamas nuo vargšo, nuo alkano stalo“, priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius arkivyskupas Chullikatt.

Pasak jo, būtina susieti maistą su nediskriminacijos ir universalaus prieinamumo principais. Pernelyg dažnai priėjimas prie maisto tampa populiacijų kontrolės ar net pajungimo ginklu, o ne įrankiu taikių ir klestinčių bendruomenių kūrimui.

Galiausiai arkivyskupas Chullikatt priminė subsidiarumo principą, kuris pataria kiek įmanoma daugiau atsakomybės patikėti žemiausiam lygiui, dalyvaujant kuo daugiau asmenų. Tik kai baziniai vienetai nesugeba susitvarkyti su užduotimis, turi įsikišti aukštesnio lygio organizacijos. Subsidiarumas padeda užtikrinti maisto saugumą, nes jis reiškia ne vien maisto davimą, bet ir pagalbą alkstantiems tapti savarankiškais, patiems jo pasigaminant ar gaunant mainais į kitus gėrius, kuriuos jie turi. Žmonių įtraukimas į maisto trūkumo problemos sprendimą yra esminis žingsnis. (Vatikano radijas)