Maisto trūkumas – ne vien techninė problema, tai žmogiškumo problema
Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Pamatinė teisė į tinkamą mitybą
yra pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose
dokumentuose, Jungtinių Tautų ataskaitose ir rezoliucijose. Ir vis tik šiandien nemažai
pasaulio tautų patiria maisto krizes, - Jungtinių Tautų Organizacijos antrojo komiteto
diskusijoje apie žemės ūkio plėtrą, maistinį saugumą ir mitybą pažymėjo arkivyskupas
Francis Chullikatt, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose.
Badmiriavimas
yra viena iš skurdo formų ir kaip tokia ji nulemta atstūmimo, atskirties. Norėdami
įveikti badą ir mitybinį nesaugumą, turime veikti plečiant įtraukimą, - sakė arkivyskupas
Chullikatt, cituodamas paprastą popiežiaus Pranciškaus patarimą: „kiekvienas pasiūlymas
turi įtraukti kiekvieną“, paliekant už nugaros galios, egoizmo pagundas, veikiant
dėl visos žmonių šeimos, ypač dėl patiriančių badą.
Mano delegacija remia
žmogaus teisės į maistą principą, vertinant klausimą per žmogaus teisių prizmę, pastatant
žmogaus asmenį į mūsų problemos supratimo centrą, - pažymėjo Šventojo Sosto diplomatas.
Pasak jo, žemės ūkio politikos turi būti apimančios, gerbiančios žmogaus orumą ir
teises.
Kalbant apie įtraukimą, atskirties ar atmetimo priešingybę, reikia
pabrėžti nepatogų faktą, kad badas nėra nulemtas maisto kiekio trūkumo. Dabar pagaminamo
maisto pakaktų visiems. Gerinant maisto produkcijos kokybę ir kiekį reikia nepamiršti,
kad maistas visiems bus užtikrintas tik tada, kai pakeisime ir savo socialines struktūras
ir parodysime didesnį solidarumą vargšui ir alkanam. Badas nėra tik techninė problema,
kuriai reikia techninių sprendimų. Alkis yra žmogiška problema, kuriai reikia sprendimų,
kurie remiasi mūsų bendru žmogiškumu.
Arkivyskupas Chullikatt priminė pačios
Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos ataskaitą, jog kasmet yra iššvaistoma
virš milijardo tonų maisto. Dažnai maistas išvaistomas, nes tai yra pelningiau, nei
jo atidavimas tiems, kuriems jo būtinai reikia. „Kai maistas išmetamas lauk, jis pavagiamas
nuo vargšo, nuo alkano stalo“, priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius arkivyskupas
Chullikatt.
Pasak jo, būtina susieti maistą su nediskriminacijos ir universalaus
prieinamumo principais. Pernelyg dažnai priėjimas prie maisto tampa populiacijų kontrolės
ar net pajungimo ginklu, o ne įrankiu taikių ir klestinčių bendruomenių kūrimui.
Galiausiai
arkivyskupas Chullikatt priminė subsidiarumo principą, kuris pataria kiek įmanoma
daugiau atsakomybės patikėti žemiausiam lygiui, dalyvaujant kuo daugiau asmenų. Tik
kai baziniai vienetai nesugeba susitvarkyti su užduotimis, turi įsikišti aukštesnio
lygio organizacijos. Subsidiarumas padeda užtikrinti maisto saugumą, nes jis reiškia
ne vien maisto davimą, bet ir pagalbą alkstantiems tapti savarankiškais, patiems jo
pasigaminant ar gaunant mainais į kitus gėrius, kuriuos jie turi. Žmonių įtraukimas
į maisto trūkumo problemos sprendimą yra esminis žingsnis. (Vatikano radijas)