Popiežius aukojo Mišias Romos Campo Verano kapinėse (+video)
Popiežius Pranciškus, atnaujindamas prieš du dešimtmečius nutrūkusią tradiciją, Visų
Šventųjų iškilmės proga penktadienį po pietų aplankė senąsias Romos Campo Verano kapines
ir aukojo Mišias.
Pirmasis popiežius aukojęs Mišias šiose kapinėse buvo Paulius
VI. Ji čia buvo atvykęs 1963 m. lapkričio 2 d. per Vėlines ir 1964 m. lapkričio 1-ąją,
Visų Šventųjų dieną. Popiežius Jonas Paulius II šiose kapinėse Mišias aukojo 11 kartų
– paskutinį kartą 1993 m. lapkričio 1-ąją.
Kapinėse aukotų Mišių homilijoje
popiežius Pranciškus kalbėjo: Šią popietę, saulei besileidžiant, susitinkame šioje
vietoje ir atsimename visus, kurie mus paliko ir kurie dabar yra Viešpatyje.
Mišių
pirmajame skaitinyje matėme nuostabią Dangaus viziją: Viešpats Dievas, gėris, grožis,
švelnumas, tiesa, tobula meilė – visa tai laukia ir mūsų. Tie kas išėjo pirma mūsų
ir mirė Viešpatyje, yra tenai. Ir jie skelbia, kad juos išgelbėjo ne jų darbai, nors,
žinoma, jie yra gerų darbų nuveikę, bet juos išgelbėjo Viešpats. Išganymas priklauso
mūsų Dievui, sėdinčiam soste. Jis mus gelbėja, jis mus paima už rankos ir veda į tą
Dangų, kur yra mūsų protėviai. Vienas iš vyresniųjų klausia: „Kas yra tie, apsivilkę
baltais rūbais, tie teisieji, tie Dangaus šventieji? Jie atėjo iš didžio sielvarto
ir išsiplovė savo rūbus Avinėlio kraujyje.
Į Dangų galime pateikti tik Avinėlio
kraujo dėka, Kristaus kraujo dėka, - kalbėjo Popiežius. Kristaus kraujas mus nuteisino,
jis mus atidarė Dangaus duris. Ir jei tie broliai, kuriuos šiandien atsimename, dabar
yra Danguje, tai tik dėl to, kad jie buvo nuplauti Kristaus krauju. Tokia yra ir mūsų
viltis. Ir ši viltis, Kristaus kraujo viltis, neapgauna. Jei einame su Viešpačiu per
gyvenimą, jis mūsų niekada nenuvils.
Jonas sakė savo mokiniams: „Žiūrėkite,
kokia meile apdovanojo mus Tėvas. Mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis
nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino... dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad
kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (1 Jn 3,1-2).
Matyti Dievą, būti panašiems į Dievą – tokia yra mūsų viltis. Ir šiandien, Visų Šventųjų
dieną, dieną prieš Vėlines, reikia pagalvoti apie viltį, apie viltį, kuri mus palydi
gyvenime. Pirmieji krikščionys viltį vaizduodavo inkaro simboliu, tarsi gyvenimo inkaras
būtų nuleistas prie to kranto, kur yra mūsų protėviai, kur yra šventieji, kur yra
Jėzus, kur yra Dievas. Šiandien ir rytoj yra vilties dienos.
Gyvenime būna
sunkumų, - sakė Popiežius, - bet su viltimi žmogaus siela eina pirmyn. Šiandien vilties
diena. Mūsų broliai ir seserys yra Dievo akivaizdoje. Ir mes ten būsime, jei per gyvenimą
eisime Jėzaus keliu. Šiandien prieš saulėlydį pagalvokime apie savo gyvenimo saulėlydį.
Visi sulauksime saulėlydžio, visi! Ar žiūriu į jį su viltimi? Ar džiaugiuosi, kad
Viešpats mane priims? Šiandien yra ramaus džiaugsmo diena. Galvojame apie mirusius
mūsų brolius ir seseris. Galvojame ir apie savo saulėlydį, kurio sulauksime. Pagalvokime
ir apie savo širdį: kur nuleistas jos inkaras? Nuleiskime savo širdies inkarą prie
to saugaus kranto, kur yra Viešpats. Gyvenime viltimi, nes Viešpats yra mūsų viltis,
ši viltis neapgauna, - baigė homiliją Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)