2013-11-01 17:57:50

Popiežius aukojo Mišias Romos Campo Verano kapinėse (+video)


Popiežius Pranciškus, atnaujindamas prieš du dešimtmečius nutrūkusią tradiciją, Visų Šventųjų iškilmės proga penktadienį po pietų aplankė senąsias Romos Campo Verano kapines ir aukojo Mišias.

Pirmasis popiežius aukojęs Mišias šiose kapinėse buvo Paulius VI. Ji čia buvo atvykęs 1963 m. lapkričio 2 d. per Vėlines ir 1964 m. lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną. Popiežius Jonas Paulius II šiose kapinėse Mišias aukojo 11 kartų – paskutinį kartą 1993 m. lapkričio 1-ąją.

Kapinėse aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo: Šią popietę, saulei besileidžiant, susitinkame šioje vietoje ir atsimename visus, kurie mus paliko ir kurie dabar yra Viešpatyje.

Mišių pirmajame skaitinyje matėme nuostabią Dangaus viziją: Viešpats Dievas, gėris, grožis, švelnumas, tiesa, tobula meilė – visa tai laukia ir mūsų. Tie kas išėjo pirma mūsų ir mirė Viešpatyje, yra tenai. Ir jie skelbia, kad juos išgelbėjo ne jų darbai, nors, žinoma, jie yra gerų darbų nuveikę, bet juos išgelbėjo Viešpats. Išganymas priklauso mūsų Dievui, sėdinčiam soste. Jis mus gelbėja, jis mus paima už rankos ir veda į tą Dangų, kur yra mūsų protėviai. Vienas iš vyresniųjų klausia: „Kas yra tie, apsivilkę baltais rūbais, tie teisieji, tie Dangaus šventieji? Jie atėjo iš didžio sielvarto ir išsiplovė savo rūbus Avinėlio kraujyje.

Į Dangų galime pateikti tik Avinėlio kraujo dėka, Kristaus kraujo dėka, - kalbėjo Popiežius. Kristaus kraujas mus nuteisino, jis mus atidarė Dangaus duris. Ir jei tie broliai, kuriuos šiandien atsimename, dabar yra Danguje, tai tik dėl to, kad jie buvo nuplauti Kristaus krauju. Tokia yra ir mūsų viltis. Ir ši viltis, Kristaus kraujo viltis, neapgauna. Jei einame su Viešpačiu per gyvenimą, jis mūsų niekada nenuvils.

Jonas sakė savo mokiniams: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas. Mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino... dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (1 Jn 3,1-2). Matyti Dievą, būti panašiems į Dievą – tokia yra mūsų viltis. Ir šiandien, Visų Šventųjų dieną, dieną prieš Vėlines, reikia pagalvoti apie viltį, apie viltį, kuri mus palydi gyvenime. Pirmieji krikščionys viltį vaizduodavo inkaro simboliu, tarsi gyvenimo inkaras būtų nuleistas prie to kranto, kur yra mūsų protėviai, kur yra šventieji, kur yra Jėzus, kur yra Dievas. Šiandien ir rytoj yra vilties dienos.

Gyvenime būna sunkumų, - sakė Popiežius, - bet su viltimi žmogaus siela eina pirmyn. Šiandien vilties diena. Mūsų broliai ir seserys yra Dievo akivaizdoje. Ir mes ten būsime, jei per gyvenimą eisime Jėzaus keliu. Šiandien prieš saulėlydį pagalvokime apie savo gyvenimo saulėlydį. Visi sulauksime saulėlydžio, visi! Ar žiūriu į jį su viltimi? Ar džiaugiuosi, kad Viešpats mane priims? Šiandien yra ramaus džiaugsmo diena. Galvojame apie mirusius mūsų brolius ir seseris. Galvojame ir apie savo saulėlydį, kurio sulauksime. Pagalvokime ir apie savo širdį: kur nuleistas jos inkaras? Nuleiskime savo širdies inkarą prie to saugaus kranto, kur yra Viešpats. Gyvenime viltimi, nes Viešpats yra mūsų viltis, ši viltis neapgauna, - baigė homiliją Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)









All the contents on this site are copyrighted ©.