Popiežius Pranciškus apie krikščioniškąją viltį (+video)
Kas krikščioniui yra viltis? Į šį klausimą popiežius Pranciškus bandė atsakyti antradienio
ryto Mišių homilijoje komentuodamas skaitinį iš šv. Pauliaus laiško romiečiams.
Viltis
ne optimizmas, - sakė Popiežius, - tai ne sugebėjimas geranoriškai žiūrėti į mus supantį
pasaulį ir į ateitį. Mes pažįstame daug gerų, pozityvių žmonių. Jų gerumas, jų pozityvus
santykis su pasauliu labai svarbus, bet tai dar ne vilties dorybė. Iš tiesų sunku
suprasti kas yra viltis. Ji tarsi kukliausia tarp kitų dieviškų dorybių. Tikėjimą
mes jaučiame, žinome kas jis. Taip pat gerai žinome kas yra artimo meilės darbai.
Bet viltis? Kas ji yra? Gyvenimas viltimi – tai rizika. Viltis, kaip sako šv. Paulius,
yra karštas troškimas, kad būtų apreikšta Dievo vaikų garbės laisvė.
Viena
– gyventi viltimi, o visai kas kita – gyventi tik kaip eiliniai geri krikščionys.
Viltimi mes esame išgelbėti, o paprastas krikščioniškas gyvenimas nieko ypatingo nesitikint
– tai visai kas kita. Turime gyventi laukimu, o ne tik laikytis Dievo įsakymų, turime
nuleisti inkarą aname krante, o ne būti prisišvartavę dirbtinėje prieplaukoje. Galvoju
apie Mariją, jauną moterį: kai ji suprato, kad yra motina, visas jos gyvenimas pasikeitė,
ji kupina džiaugsmo eina padėti savo giminaitei ir gieda šlovinimo giesmę. Kai moteris
tampa nėščia, ji jau nebe paprasta moteris, ji – motina. Kažkas panašaus yra ir viltis.
Ji pakeičia mūsų laikyseną: esame mes, bet jau ir ne mes; esame mes, bet siekiame
to, kas yra anapus, norime tenai nuleisti inkarą. (Vatikano radijas)