Popiežius Pranciškus: Brangios šeimos, melskitės, saugokite tikėjimą, džiaukitės!
(+video)
Daugiau kaip šimtas tūkstančių žmonių dalyvavo sekmadienio rytą popiežiaus Pranciškaus
aukotose Mišiose, kuriomis buvo užbaigta Popiežiškosios šeimos tarybos Tikėjimo metų
proga surengta šeimų iš viso pasaulio piligrimystė prie apaštalo šv. Petro kapo. Mišiose
šv. Petro aikštėje dalyvavo šeimų atstovai iš 75 pasaulio šalių, taip pat ir iš Lietuvos.
Popiežiaus
Pranciškaus homilija:
Sekmadienio skaitiniai mus ragina pamąstyti apie
keletą fundamentalių krikščioniškosios šeimos bruožų.
Pirmasis: Šeima meldžiasi.
Evangelijos skaitinys kalba apie du maldos būdus: apsimestinę fariziejaus maldą ir
nuoširdžią muitininko maldą. Fariziejus yra visiškai patenkintas savimi, nedėkoja
Dievui už malones ir gailestingumą. Fariziejus jaučiasi esąs teisus, didžiuojasi ir
smerkia kitus, žiūrėdamas į juos nuo savo pjedestalo. Muitininkais, priešingai – jis
nedaugiažodžiauja. Jo malda nuolanki ir santūri, jis suvokia savo nevertumą ir skurdą,
supranta, kad jam reikia Dievo atleidimo, Dievo gailestingumo. Muitininkas meldžiasi
kaip vargšas žmogus. Jo malda Dievui patinka. Ji, kaip girdėjome pirmajame skaitinyje,
„debesis skrodžia“ (Sir 35,20), o fariziejaus maldą skandina tuštybės balastas.
Pasigilinus
į šį Žodį, norėčiau paklausti jus, brangios šeimos: ar meldžiatės šeimoje? Žinau,
kad kai kurios šeimos tikrai meldžiasi. Bet kiti sako: Kaipgi, juk malda tai labai
asmeniškas dalykas, o be to sunku tam surasti tinkamo, ramaus laiko. Tai tiesa. Tačiau
reikia ir nuolankumo. Kaip muitininkas, turime pripažinti, kad mums reikia Dievo.
Reikia paprastumo. Visoms šeimoms reikia Dievo, visoms! Reikia jo pagalbos, jo stiprybės,
palaiminimo, gailestingumo ir atleidimo. Juk nesunku susėdus prie stalo kartu sukalbėti
„Tėve mūsų“. Labai gražu šeimoje kalbėti Rožinį. Melstis vieni už kitus, vyras už
žmoną, žmona už vyrą, abu sutuoktiniai už vaikus, vaikai už tėvus, senelius. Malda
šeimose. Malda yra šeimų stiprybė.
Antrasis skaitinys mums siūlo kitą mintį:
šeima saugo tikėjimą. Apaštalas Paulius gyvenimo pabaigoje, visą jį apibendrindamas
sako: „Išsaugojau tikėjimą“ (2 Tim 4,7). Kaip jis jį išsaugojo? Ne seife! Neužkasė
jo žemėje, kaip anas tarnas tinginys. Paulius savo gyvenimą palygina su kova ir su
bėgimu. Jis tikėjimą išsaugojo, nes jį ne tik gynė, bet skelbė, skleidė, nešė labai
toli. Jis ryžtingai pasipriešino tiems, kas norėjo Kristaus žinią „balzamuoti“ tik
Palestinos viduje. Jis drąsiai ėjo į nedraugiškas teritorijas, leidosi į kalbas su
toli gyvenančiaisiais, ėjo į skirtingas kultūras, kalbėjo atvirai ir be baimės. Paulius
išsaugoji tikėjimą, nes pats jį gavęs, kitiems dovanojo, ėjo į pakraščius, neužsidarė
gynybinėje tvirtovėje.
Taip pat ir čia galime klausti: kaip mes saugome savo
tikėjimą? Pasilaikome jį tik sau, saugome tik savo šeimoje, kaip nuosavą turtą, ar
mokame juo dalintis, liudyti gerumu ir atvirumu kitiems žmonėms? Visi žinome, kad
šeimos, ypač jaunosios šeimos, dažnai labai užsiėmusios, vis skuba, bet kartais pagalvokite,
kad juk galima „skubėti“ ir dėl tikėjimo. Vakar šioje aikštėje girdėjome šeimų misionierių
liudijimą. Krikščioniškosios šeimos gyvendamos savo kasdienį gyvenimą, vykdydamos
savo kasdienes pareigas su tikėjimo druska ir raugu yra misionierės.
Ir trečiasis
aspektas, apie kurį mums byloja Dievo Žodis: šeima gyvena džiaugsmu. Psalmėje girdėjome
šiuo žodžius: „nuskriaustieji girdi ir džiaugiasi“ (33,3). Visa ši psalmė tai himnas
Viešpačiui, džiaugsmo ir ramybės šaltiniui. Kas yra šito džiaugsmo priežastis? Štai
ši: Viešpats yra arti, jis girdi žmonių šauksmą ir juos išvaduoja iš blogio. Taip
pat ir šv. Paulius rašė: „Visuomet džiaukitės... Viešpats yra arti!“ (Fil 4,4-5).
Šiandien norėčiau paklausti, bet tai tebūnie tarsi namų darbas, klausimas užduotas
širdyje, į kurį kiekvienas sau teatsako: o kaip su džiaugsmu mano namuose? Ar netrūksta
džiaugsmo mano šeimoje?
Brangios šeimos, jūs puikiai žinote: vien tik daiktai
ar palankiai susiklostančios aplinkybės neteikia tikro džiaugsmo, kurio ragaujate
šeimoje. Tikrą džiaugsmą teikia darna tarp žmonių, kurią visi jaučia širdyje ir kurios
dėka gera būti kartu, vieni kitus palaikyti gyvenimo kelyje. Tačiau šio gilaus džiaugsmo
pagrindas yra Dievo buvimas šeimoje, jo priimanti, gailestinga, visus gerbianti meilė.
Meilė yra kantri, meilė yra dieviškoji dorybė, kuri mus moko būti kantriems šeimoje.
Tik Dievas sukuria darną tarp skirtumų. Jei pristinga Dievo meilės, nyksta ir šeimos
darna, ima vyrauti individualizmai, užgesta džiaugsmas. Šeima, kuri gyvena tikėjimo
džiaugsmu ir jį džiugiai liudija, yra žemės druska ir pasaulio šviesa, yra visuomenės
gyvenimo raugas.
Brangios šeimos, visada gyvenkite tikėjimu, gyvenkite paprastai,
kaip Šventoji Nazareto šeima. Viešpaties džiaugsmas ir ramybė visada tebūna su jumis!
* * *
Mišių pabaigoje, prieš kartu su jų dalyviais kalbėtą
tradicinę vidudienio maldą, popiežius Pranciškus sukalbėjo šia proga sukurtą maldą
už šeimas:
Jėzau, Marija ir Juozapai, Šventoji Nazareto
šeima, gėrėdamiesi jumis ir pasitikėdami, mes keliame į jus akis, kontempliuojame
tikrosios meilės grožį ir prašome užtarimo visoms mūsų šeimoms, kad jos džiaugtųsi
malonės stebuklais.
Šventoji Nazareto šeima, geriausia šventosios Evangelijos
mokykla: mokyk mus išmintingai ir su dvasine drausme sekti tavo dorybėmis, padėk mums
blaiviu žvilgsniu atpažinti Dievo apvaizdos veikimą mūsų kasdieniame gyvenime.
Šventoji
Nazareto šeima, ištikimai sauganti išganymo slėpinį: mokyk mus mylėti tylą, padaryk
mūsų šeima maldos buveinėmis, paverks mažomis namų Bažnyčiomis, atnaujinki mumyse
šventumo troškimą, remki mus darbe, padėk auklėti vaikus, mokyk vienas kitą išklausyti,
suprasti ir atleisti.
Šventoji Nazareto šeima, padėk mums gerai suprasti
koks nepamainomas gėris yra šeimos šventumas ir tvarumas. Kiekviena šeima tebūnie
gerumu ir taika alsuojanti svetinga buveinė visiems vaikams ir seneliams, sergantiems
ir vienišiems, kenčiantiems ir besišaukiantiems pagalbos.
Jėzau, Marija
ir Juozapai, pasitikėdami jūsų šaukiamės, su džiaugsmu prašome jūsų užtarimo.