Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė
palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas
muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: 'Dėkoju tau, Dieve, kad
nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va
muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką
įsigyju'. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi
į krūtinę, maldaudamas: 'Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!' Sakau jums: šitas
nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas,
o kuris save žemina, bus išaukštintas“.(Lk 18,9-14)
„AŠ“
IR „TU“… NUSIDĖJĖLIAI, Mons. Adolfas Grušas 00:05:05:04
Jėzus,
kreipdamasis į tuos, kurie patys jaučiasi esą teisūs ir drauge niekina kitus, parodo,
kad neįmanoma melstis ir rodyti panieką, garbinti Dievą ir žeminti Jo vaikus, taip,
kaip tai daro fariziejus. Turint tokį nusistatymą, netgi malda gali tapti pavojingu
dalyku: išeidamas iš šventovės, žmogus išsineša viena nuodėme daugiau.
Fariziejus
savo maldą pradeda teisingais žodžiais: „Dėkoju tau, Dieve“. Deja, visa kita yra neteisinga:
jis dėkoja už tai, kad nėra toks, kaip kiti žmonės,- plėšikai, sukčiai svetimautojai…
Jo
maldos nebūtų įmanoma pavadinti dviejų širdžių pokalbiu. Fariziejus ne bendrauja su
Viešpačiu, bet vertina kitus žmones, kurie, jo nuomone, visi yra negarbingi ir nedori.
Iš tiesų, kaip turėtų būti sunku šiam žmogui gyventi tokiame pasaulyje, kur triumfuoja
blogis! Fariziejus laiko save geru įstatymų vykdytoju, garbingu, tačiau nelaimingu…
Ir
vis dėlto, kas blogo yra fariziejaus maldoje? Įsiklausykime į jo žodžius: „Aš pasninkauju…
aš atiduodu dešimtinę… aš nesu toks, kaip kiti…“ Fariziejus yra tarsi apsėstas to
vieno žodžio: „aš“. Tai savimyla narcizas, stovintis prieš veidrodį ir besigėrintis
savimi, kuriam Dievas praktiškai nereikalingas, nebent tik tam, kad pastebėtų jo tobulumą.
Fariziejus net nelaukia iš Dievo jokio atsakymo. Jo Dievas – tai tarsi paminklinė
plokštė, kurioje jis mielai iškaltų žodžius apie tai, kaip yra patenkintas savimi.
Fariziejus
nieko neprašo, nemėgina ko nors išmokti. Jis yra įsitikinęs, kad visuomet sugeba atskirti
gėrį nuo blogio, ir tas blogis yra visi kiti žmonės. Jis pamiršo kitą, kur kas svarbesnį
žodį: „tu“.
Tuo tarpu muitininkas, pasislėpęs šventyklos gilumoje, nedrįso
nė pakelti akių aukštyn, tik mušėsi į krūtinę ir kartojo: „Dieve, būk gailestingas
man, nusidėjėliui!“ Jo maldą pakylėjo ir pakeitė du žodžiai.
Pirmasis šių žodžių
yra: „tu“: „Tu būk man gailestingas“. Jei fariziejus visą savo religingumą kreipė
į tai, ką gera daro jis pats, muitininkas viską parėmė tuo, ką daro Dievas. Jėzaus
palyginimo prasmė yra labai aiški: santykiai su Dievu yra pagrįsti kitokia logika,
nei ta, kuri egzistuoja žmonių tarpusavio santykiuose. Dievas yra paprastas, ir taisyklės,
bendraujant su Juo, yra paprastos bei galioja visiems.
Jei savo gyvenimo centre
pastatome savąjį „aš“, tada neįmanomi jokie santykiai: nei poroje, nei su draugais,
nei su Dievu. Gyvenimas ir malda eina viena linkme - tai nuolatinis ieškojimas kito
asmens: žmogaus ar Dievo, kuriame atpažįstame save, kurį mylime ir esame mylimi, ir
toks susitikimas leidžia atskleisti savo būties gelmes.
Kitas svarbus žodis,
kurį ištarė muitininkas, yra „nusidėjėlis“.
Jame slypi ištisa kalba, kurią
panašiai, kaip fariziejus, būtų galėjęs pasakyti besimeldžiantis muitininkas: „Tiesa,
nesu geras žmogus, tačiau dėl to jaučiuosi blogai, nesu tuo patenkintas, norėčiau
būti kitoks, mėginu taisytis, bet man vis dar nesiseka, todėl Tu, Viešpatie, dovanok
man ir padėk“.
Muitininkas grįžo į namus nuteisintas ne todėl, kad parodė didesnį
nusižeminimą už fariziejų, nes net nusižeminimas nepermaldauja Dievo teisingumo, bet
todėl, kad atsivėrė: taip, kaip prasiveria durys, įleisdamos į kambarį saulės spindulį,
kaip burės pagauna vėjo gūsį, taip ir muitininkas visa savo suvokta menka būtimi atsivėrė
Tam, kuris yra didesnis už jo nuodėmę, Tam, kuris ateina ir pakeičia žmogaus širdį.
Muitininkas atsivėrė gailestingumui, kuris yra Dievo visagalybė…