Arkivyskupas M. Laham. „Galvokite apie sirų tautos gėrį, o ne apie savo politinius ir ekonominius interesus“

Prancūzų katalikų dienraštis „La Croix“ spalio pradžioje, bendrai prancūzų katalikų ir musulmonų humanitarinei delegacijai lankantis Jordanijoje, kurioje yra šimtai tūkstančių sirų pabėgėlių, kalbino arkivyskupą Maroun Laham, Jordanijos patriarchalinį apaštalinį vikarą.

Visada yra pozityvu, anot arkivyskupo Lahamo, (sirų pabėgėlių) šeimoms išbandymuose pamatyti, kad jos nėra apleistos, kad jos yra remiamos. Niekas nelaukia stebuklo, tačiau pabėgėliai bent jau jaučiasi „lankomi“, evangeline prasme. Faktas, kad delegacija sudaryta ir krikščionių ir musulmonų, tyri didelį atgarsį arabų kraštuose. Kiek jam žinoma, pirmą kartą nuo konflikto pradžios tokia delegacija lanko sirų pabėgėlius. Tai drąsina.

Paklaustas apie baimę dėl krikščionių egzodo iš Sirijos, panašiai kaip iš Irako, arkivyskupas Laham sakė, kad tokia baimė yra, tačiau pabrėžė, kad krikščionys kenčia ir miršta pirmiausia kaip sirai. Konflikto pradžioje jie kentėjo tuo pačiu būdu, kaip ir musulmonai. Visa Sirijos populiacija kenčia ir to nereikia užmiršti. Islamistų fundamentalistų pasirodymas krikščionių padėtį dar labiau apsunkino: kasdien atsitinka, kad į juos nusitaikoma dėl jų krikščioniško tikėjimo.

Vis dėlto, pasak ganytojo, situacija Irake labai skiriasi nuo situacijos Sirijoje. Į Iraką konfliktas atėjo iš išorės, jis rėmėsi amerikiečių melu, norint sugriauti Iraką. Sirijoje konflikto šerdis yra patys žmonės, kurie nebenorėjo tverti režimo tironijos.

Islamistų judėjimų ir Vakarų galybių įžengimas komplikavo situaciją. Taip, baimės yra. Taip, ekstremistai moka būti išgirsti. Bet ar jų buvimas visur yra pakankamas išvadai, kad jie išreiškia daugumos valią? Ne, įsitikinęs Jordanijos apaštalinis vikaras, pridūręs, kad ir prezidento Assado režimo žlugimo atveju vargu ar jo vietą užimtų islamiška valdžia. Kaip rodo Tuniso ir Egipto patirtis, islamo fundamentalistai nemoka valdyti. Jie turi veiksmingas socialines programas, tačiau jų ekonominės ir politinės kompetencijos yra silpnos.

Rytų ateitis liečia Vakarus ir atvirkščiai, sakė arkivyskupas Laham. Didelis skirtumas tarp pliuralizmo arabų pasaulyje ir Vakaruose yra tas, kad arabų pasaulyje krikščionys yra vietiniai, jie čia gimė: Jordanijoje, Sirijoje, Palestinoje...Tuo tarpu Europoje dauguma musulmonų, nors ir natūralizuotų, yra atvykę iš kitų šalių, su kuriomis išlieka kultūriškai susiję. Tad Europos musulmonai gali padėti Islamui integruoti pliuralistinę sampratą.

Mažumos patirtis moko pripažinti vienas kitą. Tokio mažumos jausmo tarp arabų musulmonų Artimuosiuose Rytuose neegzistuoja. Tad islamas Europoje, mažumos pozicijoje, gali atverti visą islamą modernybei.

Kalbėdamas apie Vakarų pasaulio politiką dėl Sirijos, pasak arkivyskupo Laham, jis labai nuoširdžiai norėtų jiems pasakyti: „galvokite apie sirų tautos gėrį, o ne apie savo politinius ir ekonominius interesus. Svarbu yra ne stoti vienon ar kiton pusėn, tačiau abejoms padėti pasiekti sprendimą, kuris išgelbėtų Siriją ir leistų sustabdyti žudynes. Užmirškite savo karines bazes, savo ekonominius interesus, savo strategijas. Melskite už taiką“. (Vatikano radijas)