Paminėta Šv. Pranciškaus ir Pasaulinė gyvūnų globos diena

Spalio 4-6 dienomis Lietuvoje buvo minima šv. Pranciškaus ir Gyvūnų globos dieną. Broliai pranciškonai ir šv. Pranciškaus vardo bažnyčios kvietė į atlaidus, o pasaulietinės organizacijos – į renginius. Pranciškaus dvasioje, po šv. Mišių Vilniuje, Kaune ir Kretingoje prie pranciškonų vienuolynų buvo laiminami šeimininkai ir jų augintiniai, o žmonės raginami būti atsakingais už tuos, kuriuos prisijaukina.

Kaune šventė prasidėjo šv. Mišiomis už veterinarijos gydytojus, įvairių veterinarijos tarnybų, gyvūnų globos organizacijų darbuotojus ir savanorius bei gyvūnų mylėtojus, šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Liturgijai vadovavo kun. Paulius Bytautas OFM, kartu koncelebravo tėvas Severinas Holocher OFM, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, LSMU kapelionas mons. Artūras Jagelavičius. Giedojo pranciškoniškas jaunimas (Jaupra).

Homilijoje LSMU kapelionas kalbėjo apie šv. Pranciškaus kvietimą mylėti ir rūpintis gyvūnija, priminė Katalikų bažnyčios katekizmo nuostatas, kad negalima mylint gyvūną prisirišti prie jo taip, kaip prie asmens, kad gyvūnų kankinimas ir bepramis žudymas nesuderinamas su žmogaus orumu, taip pat nedora dėl gyvūnų eikvoti pinigus, kuriuos pirmiausiai reikėtų panaudoti žmonių vargui palengvinti. Monsinjoras atkreipė dėmesį, kad jeigu mes išmoktume kaip mylėti iš gyvūnų, taptume mažiau gyvuliški. Šveicarų rašytojas Piero Scanziani gerai pažinojęs šunų charakteri ir daug rašęs apie juos tarp savo rankraščių paliko „šuns maldą“, kurią rado jo žmona: „Visų kūrinių Viešpatie padaryk, kad žmogus, mano šeimininkas, būtų taip ištikimas kitiems žmonėms ir tau Viešpatie, kaip aš, šuo, esu ištikimas jam. Padaryk, kad jis būtų toks prieraišus šeimai ir draugams, kaip kad aš esu prisirišęs prie savo šeimininko. Padaryk, kad jis taip garbingai saugotų tavo Viešpatie jam patikėtą turtą, kaip aš kad drąsiai saugau šeimininko turtą. Suteik jam malonią spontanišką šypseną, kaip aš kad visada vizginu uodegą. Padaryk, kad jis visada būtų dėkingas ir atlaidus, kaip kad aš, šuo, esu visada pasiruošęs palaižyti šeimininko ranką, kuri mane nubaudė. Suteik jam tokią kantrybę, kaip mano, kaip aš nesiskųsdamas laukiu jo sugrįžtant. Suteik jam mano drąsos, kaip aš esu pasiruošęs viską paaukoti dėl jo gerovės, netgi savo gyvybę. Išsaugok jo širdyje manosios širdies jaunatviškumą ir minčių linksmumą tokį, kaip mano. O, visų kūrinių Viešpatie, kaip kad aš visada esu tikras šuo, padaryk, kad ir mano šeimininkas visada būtų tikru žmogumi!“

Mons. A. Jagelavičius paaiškino, kad palaiminimas pirmiausia yra skirtas tiems asmenims, kurie yra jau sukūrę nuostabius santykius su savo augintiniais. Gyvūnų palaiminimas – tai Bažnyčios dėkingumo išraiška mūsų mažiems broliams atliekantiems mūsų gyvenime didelį teigiamą vaidmenį. Malda už gyvūnus – tai yra kreipimasis į Dievą dėl žmonių gerovės, kad per savo augintinius žmonės garbintų Dievą ir jam dėkotų už tuos Viešpaties sutvertus gyvūnus, kuriais Viešpats pasinaudoja kaip savo įrankiais. Įrankius, per kuriuos Viešpats teikia žmonėms malones.

Po šv. Mišių ir palaiminimo visi susirinkusieji vedini ir nešini savo augintinių su giesmėmis ir šv. Pranciškaus litanija spalvinga eisena ėjo į Santakos parką. (S. Adler-Mikulėnienė)