Naujam Bažnyčios palaimintajam, tikėjimo kankiniui – vos 14 metų

Šeštadienį šiaurės Italijoje, Modenoje, palaimintuoju paskelbtas Rolandas Rivi, seminaristas ir kankinys, gyvybę praradęs vos 14 metų. Palaimintuoju skelbimo Mišioms vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Rolando Rivi gimė 1931 metų sausio 7 dieną, paprastoje krikščioniškoje šeimoje. Buvo guvus, išdykęs vaikas, tačiau tuo pat ankstyvo amžiaus patrauktas maldos, Dievo ieškojimo. 1942 metais, Europoje siautėjant karui, įstojo į mažąją seminariją, norėdamas būti kunigu ir misionieriumi, įkvėptas šviesaus savo kaimelio klebono pavyzdžio. 1944 metais, įsiveržus vokiečiams, seminarija buvo uždaryta, Rolandas grįžo į tėvų namus ir uoliai padėjo klebonui parapijinėje veikloje. Visą tą laiką jis nešiojo seminaristo rūbą, sakydamas, kad taip jis liudija savo pasirinkimą priklausyti Dievui.

Tuo metu regione netrūko antiklerikalinių nuostatų. Rolando Rivi elgesys nepatiko vienam partizanų komunistų būriui. Jiems liepus nusivilkti seminaristo rūbą, Rolandas atsisakė, pakartodamas tai, ką sakė anksčiau: jis yra Jėzaus, jis nebijo grasinimų.

1945 metų balandžio 10 dieną partizanai jį pagrobė, uždarę viename nuošaliame namelyje mušė ir kankino. Balandžio 13 dieną berniukas buvo nuvestas į pamiškę ir vienas iš būrio narių, politinis komisaras, atsakingas už komunistinę doktriną, paleido pistoleto šūvį į galvą ir į širdį, sakydamas „vienu kunigu mažiau“. Seminaristo rūbas taip pat buvo nuplėštas. Kitos dienos vakare lavoną atrado berniuko tėvas su klebonu. Žudikai buvo teisiami 1951-1952 metais.

Italų žurnalistas Emilio Bonicelli atsitiktinai perskaitė straipsnį apie Rolandą Rivi, kuris jį sukrėtė: jaunas berniukas, mylintis Jėzų, perkeistas šios meilės ir žadantis ant jos pastatyti visą gyvenimą, buvo pagrobtas ir nužudytas ideologijos apakintų žmonių. Jis pradėjo išsamiai domėtis kankinio biografija, surinko dokumentus, pasakojimus, liudijimus, iš to gimė knyga „Kraujas ir meilė“. Dienraščiui „Il Tempo“ jis pasakojo, kad apie berniuko istoriją kalbama buvo mažai ir to priežastis: politinis korektiškumas. Daug kas pokario dešimtmečiais vengė gilintis ar skleisti Rolando istoriją dėlto, kad jis krito nuo rankos Pasipriešinimo partizanų, kurie buvo piešiami herojiškomis spalvomis. Partizaninis judėjimas draudė savavališkas kankynes ir žudynes, kuo nors kaltinamieji turėjo būti šaukiami į partizanų teismą. Tačiau Rolandą Rivi nužudęs būrys buvo apakintas ideologinės neapykantos, nukreiptos prieš berniuko tikėjimo liudijimą.

2001 metais Rolando Rivi relikvijos išgydė vieną britų berniuką. Vienas indas, studijavęs iš pradžių Romoje, vėliau Anglijoje, čia apsistojo draugų, beje, protestantų, šeimoje. Mažiausiajam šeimos vaikui James susirgus leukemiją, jis parašė laišką San Valentino kaimelio klebonui, prašydamas atsiųsti Rolando Rivi relikviją: apie palaimintąjį jis žinojo iš vieno Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ straipsnio. Klebonas atsiuntė plaukų kuokštelį, su kraujo žymėmis. Kuokštelis buvo padėtas po berniuko žandu, buvo surengta maldos novena, po kurios leukemijos ženklai visų nuostabai dingo, liga buvo išgydyta. 2006 metais išgydymo stebuklas buvo oficialiai pripažintas Bažnyčios. Praėjusį kovo mėnesį popiežius Pranciškus pripažino Rolandą Rivi tikėjimo kankiniu, kuris buvo nužudytas dėl neapykantos tikėjimui, vasario 5 dieną berniukas paskelbtas palaimintuoju, tikėjimo pavyzdžiu visai Bažnyčiai. (Vatikano radijas)