2013-09-29 13:38:16

Popiežius Pranciškus: Katechetas saugo Dievo atminimą savo gyvenime ir jį žadina kitų žmonių širdyse (+video)


Sekmadienio rytą beveik 100 tūkstančių žmonių dalyvavo popiežiaus Pranciškaus šv. Petro aikštėje aukotose Mišiose, kurios vainikavo šiomis dienoms vykusį Tarptautinį katechezės kongresą ir katechetų iš viso pasaulio Tikėjimo metų piligrimystę į Romą.

Popiežiaus Pranciškaus homilija:

„Vargas be rūpesčių gyvenantiems Sione... drybsantiems drambliakaulio lovose“ (Am 6,1.4). Jie valgo, geria, dainuoja, linksminasi ir nesirūpina kita žmonių bėdomis.

Pranašo žodžiai kieti, bet jie įspėja prieš pavojus, kurie gresia mums visiems. Ką smerkia šis Dievo pasiuntinys? Ką iškelia savo amžininkų ir mūsų akivaizdon? Jis kalba apie riziką patogiai atsisėsti, supasaulėti gyvenime ir širdyje, centre pastatyti savo paties gerovę. Panašiai ir Evangelijos turtuolis apsivilkęs prabangiais rūbais ištisas dienas puotauja ir jam tai svarbiausia. O vargšas stovi prie jo durų, neturėdamas ką valgyti. Turtuoliui tai nerūpi, tai ne jo reikalas. Jei daiktai, pinigai, supasaulėjimas tampa svarbiausia mūsų gyvenime, jie mus pasisavina ir mes prarandame savo žmogiškąją tapatybę. Evangelijoje minimas turtuolis neturi vardo, jis paprasčiausiai „turtuolis“. Jo veidas – tai jo turimi daiktai, kito veido jis neturi.

Pabandykime savęs paklausti: kodėl taip atsitinka? Kodėl žmonės, galbūt ir mes, užsisklendžiame, savo saugumą matome materialiniuose dalykuose, kurie galiausiai atima iš mūsų veidą, mūsų žmogiškąjį veidą. Tai atsitinka kai mumyse nelieka Dievo atminimo. Jei neatsimename Dievo, viskas pasidaro plokščia, viskas orientuota tik į mane, į mano gerovę. Gyvenimas, pasaulis, kiti žmonės pasidaro nesvarbūs, ima nieko nereikšti, viskas susitraukia iki vieno lygmens: noro turėti. Jei neatsimename Dievo, ir mes patys imame nieko nereikšti, pasidarome tušti, prarandame veidą kaip Evangelijos turtuolis. Kas vaikosi beverčių dalykų, pats pasidaro bevertis – sako kitas pranašas, Jeremijas (plg. Jer 2,5). Mes esame sukurti ne pagal daiktų ir ne pagal stabų, bet pagal Dievo paveikslą ir panašumą!

Tad, žiūrėdamas į jus, klausiu: kas yra katechetas? Tai tasai, kuris saugo ir puoselėja Dievo atminimą, saugo savyje ir moka pažadinti jį kituose žmonėse. Tai gražu: atsiminti Dievą, kaip Mergelė Marija, kuri matydama nuostabius dalykus, kuriuose Dievas padarė jos gyvenime, negalvoja apie garbę, prestižą, turtus, neužsidaro savyje. Bet priešingai – priėmusi angelo žinią ir pradėjusi Dievo Sūnų, ką ji daro? Keliauja, skuba pas savo giminaitę Elzbietą, kuri irgi yra nėščia; skuba jai padėti, o pas ją nuvykusi pirmiausia atsimena Dievo darbus, Dievo ištikimybę savo gyvenime, savo tautos istorijoje, mūsų istorijoje: „Mano siela šlovina Viešpatį... nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę... maloningas iš kartos į kartą“ (Lk 1,46.48.50).

Šioje Marijos giesmėje glūdi ir Marijos asmeninė istorija, Dievo su ja istorija, jos tikėjimo patirtis. Taip yra ir su kiekvienu iš mūsų. Kiekvieno krikščionio tikėjime glūdi Dievo istorijos su mumis atminimas, atminimas susitikimo su Dievu, kuris pirmas išeina mūsų pasitikti, kuris mus sukūrė ir išgelbėjo, kuris mus perkeičia. Tikėjimas yra atminimas širdis sušildančio Dievo Žodžio, jo išganingų darbų, kurie mus nuskaistina, pagydo ir pamaitina. Katechetas yra krikščionis kuris šį atminimą skelbia, ne tam kad pats būtų matomas, ne tam, kad apie save kalbėtų, bet kad kalbėtų apie Dievą, apie jo meilę ir ištikimybę, kad perduotų visa tai, ką Dievas apreiškė, tai yra visą mokymą nieko neatmesdamas ir nieko nepridėdamas.

Šv. Paulius savo mokiniui ir bendradarbiui Timotiejui sako: Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų, dėl kurio man tenka kentėti (plg. 2 Tim 2,8-9). Apaštalas taip gali kalbėti dėl to, kad pirmiausia Kristus jį prisiminė ir jį pašaukė dar tuomet, kai jis buvo krikščionių persekiotojas, jį palietė ir perkeitė savąja malone.

Katechetas yra krikščionis, kuris savyje turi Dievo atminimą, kuris leidžia, kad Dievo atminimas vadovautų jo gyvenimui ir sugeba jį pažadinti kitų žmonių širdyse. Tai rimta užduotis! Tai užduotis visam gyvenimui! Taip pat ir Katekizmas, kas gi jis jei ne Dievo atminimas, jo veikimo istorijoje atminimas, jo tapimo mums artimu Jėzuje Kristuje, buvimo jo Žodyje, Sakramentuose, Bažnyčioje, jo meilėje? Brangieji katechetai, aš jus klausiu: ar esame Dievo atminimas? Ar mes žadiname kituose žmonėse Dievo atminimą, kuris sušildo širdis?

„Vargas be rūpesčių gyvenantiems Sione“. Kuriuo keliu eiti, kad nebūtume „gyvenantys be rūpesčių“, pasitikintys materialiniais dalykais, bet būtume vyrai ir moterys, atsimenantys Dievą? Antrajame skaitinyje šv. Paulius, rašydamas Timotiejui, duoda nurodymų, kurie gali būti naudingi ir katecheto, kiekvieno iš mūsų kelyje: siek teisumo, maldingumo, tikėjimo, meilės, ištvermės, romumo (plg. 1 Tim, 6,11). Katechetas yra Dievą atsimenantis žmogus jei jis palaiko nuolatinį gyvą ryšį su Dievu ir su artimu, jei yra tikėjimo žmogus, jei rimtai pasitiki Dievu ir juo visur pasikliauja, jei myli, jei į visus žmones žiūri kaip į brolius, jei jis yra kantrus ir ištvermingas, jei pasitikėdamas Viešpačiu moka pakelti sunkumus ir nesėkmes, jei yra romus, supratingas ir gailestingas.

Melskime Viešpatį, kad sugebėtume saugoti ir puoselėti Dievo atminimą savo gyvenime ir jį žadinti kitų žmonių širdyse. Amen.
(Vatikano radijas)










All the contents on this site are copyrighted ©.