Popiežius kvietė į solidarią kovą prieš pinigų diktatą (+video)

Pirmajame susitikime Kaljaryje su darbininkais ir darbo pasaulio atstovais Šventasis Tėvas akcentavo būtinumą sugražinti į gyvenimo centrą vyrą ir moterį, iš kurio juos stumia globalizuoto pasaulio dievinimui iškeliamas pinigų stabas. Susitikimas su darbininkais ir tarnautojais, žemės ūkio darbuotojais ir bedarbiais buvo pirmasis po atvykimo į Sardinijos sostinę. Šventasis Tėvas išklausė trijų darbo pasaulio atstovų liudijimus, bedarbio, kooperacinės įmonės vadovės ir piemenų, kurie visi kalbėjo apie Sardinijos saloje ypač jaunų žmonių patiriamus sunkumus įsidarbinti ir išsaugoti darbą, kurį ekonominio sunkmečio sąlygomis vis sunkiau rasti.

Šventasis Tėvas, išklausęs darbininkų liudijimus ir skundus neperskaitė parengtos kalbos, o kalbėjo laisvai, prisimindamas, jog ir jam nesvetimas darbo pasaulis, tiesa, ne asmenine patirtimi, tačiau tėvų, emigrantų iš Italijos šeimoje, kuri per Didžiąją depresiją viską prarado, įskaitant darbą. Popiežius drąsino dirbančiuosius ir bedarbius neprarasti vilties. „Drąsos!“, sakė Pranciškus, tačiau pripažino, kad tai gali skambėti tik kaip gražus praeinantis žodis.

Nenoriu, kad tai būtų vien tik mandagūs Bažnyčios pareigūno žodžiai; ne! Noriu, kad tie žodžiai kiltų iš gilumos ir verste verstų mane, kaip ganytoją, kaip žmogų, daryti visa, kas įmanoma. Turime solidariai ir išmintingai vieni kitus paremdami spęsti šį istorinį iššūkį! Ir tai nėra tik Sardinijos žmonių problema, o visos Europos ir viso pasaulio. Tai pasaulinės ekonominės sistemos sukelta tragedija. Tai sistema, sakė popiežius, kurios centre stabas, kurio vardas pinigas.

Dievas norėjo, kad pasaulio centre būtų vyras ir moteris, kad jie darbu užtikrintų pasauliui ateitį. Tačiau šios sistemos, kuriai svetima etika, centre yra stabas ir pasaulis virto dievą-pinigą garbinančiu stabmeldžiu. Diktuoja pinigas. Pinigas ir visa kas jam tarnauja užima centrinę vietą ir atmeta tuos, kurių sistemai nereikia, pagyvenusius ir jaunus žmones. Neturi ateities pasaulis, kuriame jau dvi kartos neturi darbo, nes kas praranda darbą praranda orumą.

Sunku būti oriam be darbo. Todėl visiems kartoju, neleiskite, kad jums atimtų viltį. Popiežius iš tiesų sakė „neleiskite, iš jūsų pavogtų viltį“ ir tai kelis kartus pakartojo. Neleiskite, kad atimtų viltį. Todėl, kaip moko Viešpats, būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai (Mt 10, 16). Būkime gudrūs ir vadinkime dalykus tikraisiais vardais. Visi kartu kovokime už tai, kad gyvenimo centre, bent jau mūsų gyvenimo centre, būtų vyras ir moteris, šeima. Visi mes, idant galėtume kupini vilties žengti pirmyn! Neleiskite atimti vilties! Paskui popiežius paprašė visų aikštėje buvusių žmonių su šeimomis maldingoje tyloje išklausyti iš širdies kylančių jo maldos žodžių:

Viešpatie Dieve, pažvelk į šį miestą, į šią salą, į mūsų šeimas. Viešpatie, Tau netrūko darbo, buvai stalius, buvai laimingas. Viešpatie, mums trūksta darbo. Stabai nori mums atimti orumą. Neteisingos sistemos nori atimti mums viltį. Viešpatie, nepalik mūsų vienų. Padėk, kad vieni kitiems padėtume, kad nusisukę nuo savo egoizmo pajustume, kad esame tauta, kuri nori žengti pirmyn. Viešpatie Jėzau, Tau, kuriam netrūko darbo, suteik darbo ir išmokyk kaip kovoti už darbą. Visus mus palaimink! Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. (Vatikano radijas)