Popiežius davė interviu jėzuitų spaudai

Esu nusidėjėlis, į kurį pažvelgė Viešpats, - taip Pranciškus apie save kaip žmogų, kunigą, jėzuitą, vyskupą ir popiežių kalba interviu Italijos jėzuitų dvisavaitiniam žurnalui „La Civiltà Cattolica“. Ketvirtadienį pokalbis buvo paskelbtas Italijos jėzuitų leidinyje ir kituose 16 jėzuitų periodinių leidinių pasaulyje. Popiežiaus Pranciškaus pokalbis su „La Civiltà Cattolica“ redaktoriumi t. Antonio Spadaro SJ ilgas, net 30 italų jėzuitų žurnalo puslapių. Jame Popiežius pasakoja apie save, apie tai kaip jis suvokia Jėzaus Draugiją, apie dabartinę Bažnyčios situaciją ir pastoracinės misijos prioritetus.

Bažnyčia turi gydyti žmonių žaizdas, uždegti jų širdis, būti su žmonėmis. Ir tai daryti reikia pradedant nuo „apačios“, nuo kiekvieno sutikto žmogaus. Aš Bažnyčią suvokiu kaip karo lauko ligoninę, - sakė popiežius. Juk sutikęs sunkiai sužeistą žmogų nereikalauji, kad jis atliktų kraujo tyrimus, bet tuoj pat imi tvarstyti žaizdas. Reikia pradėti nuo žaizdų, o visa kita tik po to.

Pasak Popiežiaus, kartais Bažnyčia įklimpsta mažuose dalykuose, smulkmeniškose normose. O juks svarbiausias dalykas turi būti skelbimas pagrindinės žinios: „Jėzus Kristus tave išgelbėjo!“. Bažnyčios tarnai turi būti gailestingumo tarnai. Organizacinės ir struktūrinės reformos yra antraeilės, nes pirmiausia reikia keisti laikyseną. Evangelijos tarnai turi sugebėti uždegti žmonių širdis, turi dieną ir naktį keliauti kartu su žmonėmis, turi kalbėtis su jais, turi nužengti į jų asmeninių sunkumų sutemas. Dievo tautai reikia ganytojų, o ne funkcionierių.

Pokalbyje gana daug dėmesio skiriama popiežiaus Pranciškaus gyvenimo istorijai, jo kaip kunigo jėzuito patirčiai. „Buvau valdingas ir skubotai priimdavau sprendimus, - prisipažįsta jis, - ir tai neretai sukeldavo rimtų problemų, buvau kaltinamas kraštutiniu konservatyvumu. Tačiau sunki patirtis ilgainiui duoda vaisius: išmokau klausyti patarimų“. Dėl to, popiežius Pranciškus įsitikinęs, kad konsistorijos, sinodai yra labai svarbios patariamosios institucijos, tačiau reikėtų, kad jų veikimo formos nebūtų tokios nelanksčios.

Ilgame pokalbyje paliesti ir įvairūs sudėtingi dabartinio krikščioniškosios visuomenės gyvenimo klausimai, tokie kaip sielovadinis dėmesys išsiskyrusiems ar homoseksualams. „Visada reikia matyti žmogų, asmenį“, - atsako Popiežius. Dievas žmones lydi gyvenime ir mes juos turime lydėti, liudydami Dievo gailestingumą.

Kas yra Bažnyčia geriausiai paaiškina Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Lumen gentium“. Bažnyčia – tai šventa Dievą tikinčių žmonių tauta. Bažnyčia yra keliaujanti Dievo tauta. Mes Dievą sutinkame keliaudami. Tradicija ir atmintis labai svarbi, tačiau ji neturi būti suvokiama tik statiškai, bet turi padėti atverti naujus Dievo akiračius. Jei siekiame tik disciplinininių sprendimų ar norime susigražinti praėjusius laikus, mūsų tikėjimui iškyla grėsmė tapti tik ideologija. Aš tikiu kaip dogma, kad Dievas yra kiekvieno žmogaus gyvenime, sakė Popiežius. Net jei žmoguje auga piktžolės ir erškėčiai, visada galima surasti vietos, kur sudygs ir gera sėkla. Reikia pasitikėti Dievu. (Vatikano radijas)