Baigėsi Šiluvos atlaidai

Rugsėjo 15 dieną, Švč. M. Marija Sopulingosios sekmadienį užbaigiant didžiuosius Šilinių atlaidus, Šiluvoje melstasi už politikus, valdininkus, kultūros, mokslo, žiniasklaidos darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, verslininkus bei žemdirbius, kad jie savo darbais skatintų visuomenę ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo. Bendra piligrimų malda užtarti ir visuomenės paribiuose atsidūrę žmones, vienišieji, benamiai, patiriantys skausmą ir skurdą. Viešpaties paramos prašyta atsakingoms žmogaus pastangoms kurti Jo dovanotą pasaulį. Ir, žinoma, paskutinę atlaidų dieną dėkota už visas Šilinių malones, gautas per Šiluvos Dievo Motinos užtarimą. Per 9 Šilinių dienas Šiluvoje lankėsi apie 100 tūkst. piligrimų, Trečdalis jų, išpažintimi susitaikę su Dievu, pilnutinai dalyvavo Eucharistijoje priimdami šv. Komuniją – išdalyta 28 tūkst. komunikantų.

Gausūs rugsėjo 15-osios piligrimai, aplankę įspūdingąsias Šiluvos šventoves, kai kurie susitaikę su Dievu išpažintimi (piligrimams tądien klausyklose patarnavo, šv. Mišias aukojo ir homilijas sakė Kauno I dekanato kunigai) jungėsi į šiemetinių atlaidų naują bendros maldos būdą – Rožinį sakralioje aikštėje, o vėliau, rengdamiesi dalyvauti Eucharistijoje, klausėsi kun. Artūro Kazlausko katechezes. Joje ypač raginta ne piktintis, o daugiau melstis už ypač maldos palaikymo reikalingus savo valstybei garbingai įsipareigojusius ir kartais klystančius žmones. Katechezėje kalbėta, koks turėtų būti šiuolaikinio žmogaus gyvenimo orientyras. Sąžine, kaip sakė pal. Jonas Paulius II, mokė popiežius Benediktas XVI, šiandien, kai vyrauja reliatyvizmas tiesos atžvilgiu, jau neužtenka ja remtis. Krikščionys remiasi Tiesa, kuris yra Dievas, tapęs žmogumi. Tai Asmuo, Jėzus iš Nazareto („Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“, Jn 14, 6 ). Kun. Artūras Kazlauskas linkėjo visiems piligrimams per Eucharistiją pasisemti Jėzaus dvasios ir ją nešti į savo aplinką.

Giedant Loreto Dievo Motinos litaniją, prie altoriaus aukoti šventosios Eucharistijos atėjo dvasininkų procesija, vadovaujama Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ. Arkivyskupas sveikino Eucharistijos koncelebrantus Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, įvairių vyskupijų kunigus, taip pat visus Šiluvos piligrimus, tarp kurių tądien buvo į iškilmes atvykusi grupė LR Seimo narių, LR Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, įvairių ministerijų darbuotojai, Kauno, Raseinių, kitų Lietuvos miestų merai bei savivaldybių darbuotojai, taip pat kultūros, mokslo darbuotojai, verslininkai, žemdirbiai, žiniasklaidos darbuotojai. Mišiose giedojo jungtinis Utenos, Kybartų, Radviliškio, Kybartų parapijų, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos, Kauno arkikatedros bazilikos choras (vadovavo Vita Vaitkevičienė).

Homiliją pasakęs arkivyskupas atkreipė jos klausytojų dėmesį į Švč. M. Marijos skulptūrą prie altoriaus. Ji išeivijos lietuvių sumanymu, palaiminta popiežiaus Pijaus XII, 38 metus keliavo po JAV užsienio lietuvių parapijas, meldusias Lietuvai laisvės tuo metu, kai komunizmas plėtėsi Europoje ir kėsinosi įsitvirtinti visame pasaulyje. 1993 m. jau į laisvą Lietuvą atvežtą statulą čia, Šiluvoje, savo rankomis vainikavo karūna pal. Jonas Paulius II. Dievo Motina padėjo ten, kur buvo bejėgiai šio pasaulio galingieji. Komunizmo šmėkla netikėtai pasitraukė ir žlugo.

Tačiau ir šiandien, kaip sakė ganytojas, Tėvynės padange slenka pakankamai grėsmingi debesys. Per 23 Nepriklausomybės metus neatsakingai naudojantis laisve nesukurta visuomenė, kurioje visiems būtų gera gyventi, akcentuojami materialinės gerovės siekiai, gobšumas, pramogos, pinigai; atsirado praraja tarp turtingųjų ir silpnųjų. Lietuva buvo užtvindyta alkoholiu, kuris įsiveržė į šeimas, net į paauglių tarpą.

„Kas šiandien gali pasiūlyti receptą, kaip pakeisti Lietuvos veidą?“ – klausta homilijoje, o atsakymas susietas su būtinumu leistis vedamiems Dievo rankos, o ne savo egoizmo.

„Laisvę ir šiandien reikia ginti su panašiu užsidegimu, kaip mes tai darėme devyniasdešimt pirmųjų sausį. Laisvę reikia ginti ne tik nuo išorinių grėsmių, bet ypač nuo mūsų egoizmo, kuris mus įkalina ir dėl kurio atsiranda susvetimėjimas. Reikia ginti laisvę, atsakingai ja naudojantis ir neatskiriant laisvės nuo moralės. Laisvas yra tik tas, kuris nuolat yra apsisprendęs už gėrį, tiesą ir teisingumą. Laisvė neįmanoma be tiesos, todėl mes branginame Dievo žodį, Kristaus Evangeliją ir nemąstome, kaip siūlė Lietuvą aplankęs Dalai Lama, kad nereikia būti per daug prisirišusiam prie savo religijos. Toks tiesos reliatyvizmas ribojasi su netikėjimu į Dievą ir yra labai pavojingas. Apreiškimo knygoje sakoma priešingai: O kad tu būtum šiltas ar šaltas, bet kadangi esu drungnas, išspjausiu tave iš savo burnos“, – kalbėjo arkivyskupas.

Tautos ateitis – ne žemiškieji turtai, bet sveiki žmonės, pirmiausia sveika šeima. Šeimą reikia sugrąžinti į politikos, kultūros ir sielovados centrą sakė ganytojas, cituodamas Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininką arkivyskupą Vincenzo Paglia.

„Evangelija mūsų dėmesį kreipia į pačius silpniausius žmones. Jie yra Dievo dovana, kad turtinguosius mokytų meilės ir solidarumo. Tikras politikas, geras žurnalistas, padorus valstybės vyras ar moteris yra tik tas, kuris yra solidarus su silpnais, vargstančiais ir kenčiančiais. Būdamas krikščionis, negaliu užsimerkti ne tik pavienių žmonių, bet ir visos visuomenės vargo akivaizdoje“, – sakė ganytojas.

Užbaigdamas homiliją arkivyskupas ragino visus dažniau žvelgti į Jėzų Kristų ir jo Motiną Mariją ieškant patarimo ir atsakymo savo mintyse ir sprendimuose.

Bendruomeninėje maldoje Dievo pagalbos prašyta valstybės vadovams, kad jie nuoširdžiai rūpintųsi visuomenės gerove, kad žiniasklaidos, kultūros darbuotojai rūpintųsi atskleisti, kas gera ir gražu, kad verslininkai, darbininkai, žemdirbiai puoselėtų žmogaus orumą, kad visi Šiluvos piligrimai turėtų apsčiai gyvenimo.

Užbaigdamas iškilmes ir visus 2013 metų Šilinių atlaidus, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo visiems jų dalyviams, Marijos radijo klausytojams, pamaldų transliuotojams, rėmėjams, aukotojams, jauniesiems savanoriams, Bažnyčios tarnautojams. Ganytojas pakvietė visus tikinčiuosius į Jėzų Kristų parnešti į savo namus, šeimas, darbo, studijų aplinką ramybės ir vilties, sakydamas:

„Turime būti tie, kurie neša vidinį džiaugsmą, pasitikėjimą, kad, einant su Dievu, nors sunkumų ir pasitaikytų, neįmanoma pralaimėti.“

Pamaldos baigtos Padėkos himnu „Tave, Dieve, garbiname“, palaiminimu Švč. Sakramentu ir jo pernešimu procesijoje nuo altoriaus aikštėje į Apsireiškimo koplyčią.


Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba