Vilkaviškio vyskupijos kunigų susitikimas su apaštališkuoju nuncijumi arkiv. Luigi
Bonazzi
Rugsėjo 3 dieną Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko
pirmasis po vasaros Vilkaviškio vyskupijos kunigų susirinkimas. Susirinkimas pradėtas
bendra malda – Valandų liturgija – Dienine. Tuomet į susirinkusius kreipėsi vyskupijos
ganytojas Rimantas Norvila, pasveikindamas visus su rudeniu ir naujų darbų sezono
pradžia. Trumpai peržvalgęs vasaros darbus ir paminėjęs skaudų Balbieriškio parapijos
įvykį – bažnyčios sudegimą, vyskupas šeimininkas pakvietė kalbėti svečią – apaštališkąjį
nuncijų Lietuvoje arkivyskupą Luigi Bonazzi.
Nuncijus pasidžiaugė tuo, kad
gali būti drauge su Vilkaviškio vyskupijos kunigais ir pabrėžė, kad būti kartu tai
– dalintis tuo, kas yra mūsų širdyse. Stengdamiesi gerai atlikti savo darbą, pagelbime
vieni kitiems. Tuomet prelegentas pagrindinį dėmesį skyrė Tikėjimo metams ir pasidalino
savo įžvalgomis, kurios dažnai peraugdavo į atvirą bei nuoširdų tikėjimo ir gyvenimo
liudijimą. Nuncijus L. Bonazzi analizavo temą apie gimimą ir tapimą krikščioniu.
Štai
keletas atskirų minčių iš garbaus svečio pasisakymo: „Privalome įsipareigoti tapti
krikščionimis, nes kitaip tikėjimas bus kaip žvakė, kuri užgęsta. Tikėjimą turime
skleisti, kad žvakės liepsna būtų stipresnė. Turime gyventi ne varganai, bet džiaugsmingai,
kad galime nešti tikėjimą (Evangeliją) kitiems. Privalome ieškoti būdų išpažinti Credo
ir mokyti jį išpažinti įvairius žmones, kurie yra ir kurie nėra Bažnyčioje, bet ilgisi
tiesos. Tikėjimas, kaip perlas, kurį turime savyje, bet nesusivokiame, kad turime
jį savy, todėl turime atverti savo tikėjimo ir proto akis, kad tai pažintume. Popiežius
Benediktas XVI savo dokumente Porta fidei kalba apie tikėjimo dovaną, tai kas mums
yra padovanota“.
Vėliau apaštališkasis nuncijus stabtelėjo prie kunigo asmens
ir pamąstymo apie kunigystės dovaną. Jis sakė: „Dovana – kunigystės šventimai. Esame
pasirinkti. Mane Viešpats pašaukė, bet turiu ir aš padaryti tai, kas priklauso nuo
manęs. Pašaukimas – Dievo iniciatyva. Dievas mus nuolat kviečia išeiti iš savęs pačių,
kad mūsų egzistencijos centras būtų Kristus“.
Cituodamas popiežių Pranciškų
nuncijus arkivyskupas Luigi sakė: „Yra du būdai gyventi pagal pasakymą, kad Kristus
gyvena manyje – garbinti ir tarnauti“. Garbinti – būti Dievo akivaizdoje, kad jis
galėtų būti su mumis. Ir kai Jis bus mumyse, mes galėsime tarnauti broliams ir seserims.
Vien tik adoracija (garbinimas), be tarnavimo, savyje nėra pilna“.
Svečias
drąsiai kalbėjo apie savo tikėjimo kelionę. Jis sakė: „Mano tikėjimo kelionė. Vis
labiau suprantu tai, ką visada turėjau savo rankose ir einant metams dalykus pažįstu
daug giliau. Tikėjimas – Dievo iniciatyva, kurią Jis skleidžia mano gyvenime. Esame
nuolat skolingi Dievo meilei. Dievo teismas yra meilė, kuri mus išgelbi. Dievo meilė
yra pasitikėjimas, kuris drauge yra siuntimas misijai. Mūsų atsakymas į Dievo iniciatyvą
neturi būti tik tarnystės atlikimas. Privalome grįžti į tikėjimo gelmę ir esmę. Galime
duoti tik tai, ką priimame. Dievo meilės patirtį ir malonę mes turime išgyventi asmeniškai.
Pasaulis stokoja gerojo Ganytojo Kristaus žvilgsnio. Ne manęs, bet per mane Kristaus.
Nes Jis pasitiki manimi taip, kad galiu jį atstovauti. Mano trapumas ir silpnumas
leidžia pasireikšti Dievo malonei ir stiprumui, kuomet reikalingą malonę esu atviras
priimti. Nuolankus yra tas, kuris pasiryžęs padaryti didelių darbų pasitikėdamas Dievu“.
Užbaigdamas pirmą susitikimo dalį prelegentas kalbėjo apie kunigų vienybę su savo
vyskupu, kaip su Kristumi bei vienybę tarpusavyje.
Antroji susitikimo dalis
buvo skirta diskusijai ir klausimams. Natūralu, kad kalbos pakrypo Sirijos link ir
buvo pasidalinta įvairiomis mintimis šia tema, nuncijui padarant išvadas, besiremiant
ir popiežiaus Pranciškaus pasisakymu šia tema, kad prievarta gimdo prievartą, o karas
niekada neatneša taikos.
Užbaigdamas savo pasisakymą arkivyskupas L. Bonazzi
išsakė, kad jam asmeniškai stipriausias Tikėjimo metų įvykis – tai popiežiaus Benedikto
XVI atsistatydinimas, kuris atnešė vaisius – naująjį popiežių Pranciškų, kuris šiandieniame
pasaulyje yra neabejotinas Šventosios Dvasios veikimo ženklas. Konferencija užbaigta
kvietimu ieškoti ryšio su Kristumi, kuris yra visa atnaujinantis šaltinis. Bendrų
pietų metu vyskupas R. Norvila pasveikino amžiaus ir kunigystės jubiliejus švenčiančius
kunigus.
Po pietų apaštališkasis nuncijus aplankė visus Vilkaviškio vyskupijos
centrus įsikūrusius Pastoraciniame centre ir kiekviename iš jų pabendravo su ten dirbančiais
žmonėmis. Savo vizitą į Vilkaviškio vyskupiją garbus svečias užbaigė apsilankymu Prienų
parapijos bažnyčioje bei parapijos namuose, pabendraujant ir su parapijos kunigais.
O paskutinis žingsnis buvo solidarumo su sukrėtimą išgyvenusia Balbieriškio bendruomene
– apsilankant sudegusios parapijinės bažnyčios vietoje.