Birmos Katalikų Bažnyčios ir pilietinės visuomenės atstovų kreipimasis: Dialogas – atsakas įtampai dėl etninių ir religinių skirtumų

Taika Birmoje įmanoma gerbiant etnines ir religines skirtybes. Taikus sugyvenimas tarp etninių bendruomenių atneštų politinį dialogą nacionaliniu lygiu. O pirmoje vietoje turi būti minties, sąžinės ir religijos laisvė, vengiant bet kokios smurto ar neapykantos formos, - rašoma žinioje, kurią agentūrai „Fides“ kartu parengė Yangono arkivyskupas Charles Maung Bo ir Benedict Rogers, katalikų aktyvistas, vadovaujantis nevyriausybinei organizacijai „Krikščionių solidarumas visame pasaulyje“. Šie du lyderiai bendromis pastangomis skatina kurti šalį, kur gyvuotų taika, teisingumas, brolybė, žmogaus teisės. Žinioje primenama, kad prieš porą metų Birmoje prasidėjusi nauja era atnešė daugiau laisvės pilietinei visuomenei, atokvėpį etniniuose konfliktuose ir leido labiau atsiverti pasauliui. Pirmą kartą per dešimtmečius prabilta apie demokratiją ir taiką, net jei dar laukia ilgas kelias.

Kartu žinioje primenama apie grėsmę religiniam sutarimui: „Pernai buvome liudininkais, kai prieš musulmonus Rachinų valstijoje buvo įvykdytas žiaurus smurtas. Vėliau, baiminantis susidorojimo, 130 000 musulmonų buvo priversti palikti šią valstiją ir rado prieglobstį pabėgėlių stovyklose. Anti-musulmoniška propaganda atskleidė problemą, giliai įsišaknijusią Birmos visuomenėje, tad svarbu rasti būdą taikiam sugyvenimui. Jokia visuomenė nebus tikrai demokratiška, jei nebus gerbiami politiniai, rasiniai, religiniai skirtingumai, nebus ginamos pamatinės kiekvieno žmogaus teisės ”, sakoma pranešime.

Dokumente smerkiama neapykanta ir smurtas, kurie prieštarauja didžiųjų pasaulio religijų mokymui, taip pat ir budizmo, vyraujančio šalyje. Matydami radikalių islamistų įsiviešpatavimą Pakistane, Sirijoje, daugelis budistų baiminasi galimos islamizacijos Birmoje. Musulmonai tapo šios nuostatos ir stereotipų aukomis. Pastebima, kad išbandymai, kuriuos praėjusiais metais patyrė musulmonai Birmoje, niekuo nesiskiria nuo persekiojimo, kurį vykdo radikalūs islamistai religinių mažumų atžvilgiu Pakistane ar Egipte. Tad Charles Maung Bo ir Benedict Rogers pabrėžia dialogo svarbą: „Dialogas yra esminis dalykas – pažindami kitus, atrasdami, kiek turime bendrų dalykų, galime kurti šalį, kur būtų įgyvendintos visų svajonės, paremtą pagarba abipuse ir vienybe skirtybėse“.

Tačiau po šio kvietimo dialogui praėjus vos kelioms dienoms, šalies Kanbalu regione vėl kilo susirėmimai tarp budistų ir musulmonų. Birmos saugumo pajėgos areštavo 12 asmenų, sukėlusių naują įtampą konfesiniu pagrindu. Vietiniai šaltiniai teigia, kad susirėmimai kilo po to, kai grupė musulmonų užpuolė vieną budistę moterį Htan Gone miestelyje Kanbalu regione. Sagaingo provincijoje tai pirmas tarpkonfesinio smurto atvejis, kai minia, išaugusi iki tūkstančio žmonių, apsiginklavusi akmenimis, peiliais ir lazdomis ėmėsi keršto. Sugriauta daugiau nei 40 namų ir kitos musulmonų nuosavybės.

Žmogaus teisių aktyvistai įspėja, kad nesutarimai religiniu pagrindu gali sukliudyti šalies demokratiškėjimui, kuri dešimtmečius kentėjo nuo karinės diktatūros. Jei valdžia neįstengs nuraminti konflikto, šis gali įžiebti plataus masto neramumus. Jungtinių Tautų duomenimis, Birmoje gyvena mažiausiai 800 tūkstančių musulmonų rohinjų, į kuriuos žiūrima kaip nelegalius imigrantus, todėl jie tampa smurto ir persekiojimo aukomis. (Vatikano radijas)