Birmos Katalikų Bažnyčios ir pilietinės visuomenės atstovų kreipimasis: Dialogas –
atsakas įtampai dėl etninių ir religinių skirtumų
Taika Birmoje įmanoma gerbiant etnines ir religines skirtybes. Taikus sugyvenimas
tarp etninių bendruomenių atneštų politinį dialogą nacionaliniu lygiu. O pirmoje vietoje
turi būti minties, sąžinės ir religijos laisvė, vengiant bet kokios smurto ar neapykantos
formos, - rašoma žinioje, kurią agentūrai „Fides“ kartu parengė Yangono arkivyskupas
Charles Maung Bo ir Benedict Rogers, katalikų aktyvistas, vadovaujantis nevyriausybinei
organizacijai „Krikščionių solidarumas visame pasaulyje“. Šie du lyderiai bendromis
pastangomis skatina kurti šalį, kur gyvuotų taika, teisingumas, brolybė, žmogaus teisės.
Žinioje primenama, kad prieš porą metų Birmoje prasidėjusi nauja era atnešė daugiau
laisvės pilietinei visuomenei, atokvėpį etniniuose konfliktuose ir leido labiau atsiverti
pasauliui. Pirmą kartą per dešimtmečius prabilta apie demokratiją ir taiką, net jei
dar laukia ilgas kelias.
Kartu žinioje primenama apie grėsmę religiniam sutarimui:
„Pernai buvome liudininkais, kai prieš musulmonus Rachinų valstijoje buvo įvykdytas
žiaurus smurtas. Vėliau, baiminantis susidorojimo, 130 000 musulmonų buvo priversti
palikti šią valstiją ir rado prieglobstį pabėgėlių stovyklose. Anti-musulmoniška
propaganda atskleidė problemą, giliai įsišaknijusią Birmos visuomenėje, tad svarbu
rasti būdą taikiam sugyvenimui. Jokia visuomenė nebus tikrai demokratiška, jei nebus
gerbiami politiniai, rasiniai, religiniai skirtingumai, nebus ginamos pamatinės kiekvieno
žmogaus teisės ”, sakoma pranešime.
Dokumente smerkiama neapykanta ir smurtas,
kurie prieštarauja didžiųjų pasaulio religijų mokymui, taip pat ir budizmo, vyraujančio
šalyje. Matydami radikalių islamistų įsiviešpatavimą Pakistane, Sirijoje, daugelis
budistų baiminasi galimos islamizacijos Birmoje. Musulmonai tapo šios nuostatos ir
stereotipų aukomis. Pastebima, kad išbandymai, kuriuos praėjusiais metais patyrė musulmonai
Birmoje, niekuo nesiskiria nuo persekiojimo, kurį vykdo radikalūs islamistai religinių
mažumų atžvilgiu Pakistane ar Egipte. Tad Charles Maung Bo ir Benedict Rogers pabrėžia
dialogo svarbą: „Dialogas yra esminis dalykas – pažindami kitus, atrasdami, kiek turime
bendrų dalykų, galime kurti šalį, kur būtų įgyvendintos visų svajonės, paremtą pagarba
abipuse ir vienybe skirtybėse“.
Tačiau po šio kvietimo dialogui praėjus vos
kelioms dienoms, šalies Kanbalu regione vėl kilo susirėmimai tarp budistų ir musulmonų.
Birmos saugumo pajėgos areštavo 12 asmenų, sukėlusių naują įtampą konfesiniu pagrindu.
Vietiniai šaltiniai teigia, kad susirėmimai kilo po to, kai grupė musulmonų užpuolė
vieną budistę moterį Htan Gone miestelyje Kanbalu regione. Sagaingo provincijoje tai
pirmas tarpkonfesinio smurto atvejis, kai minia, išaugusi iki tūkstančio žmonių, apsiginklavusi
akmenimis, peiliais ir lazdomis ėmėsi keršto. Sugriauta daugiau nei 40 namų ir kitos
musulmonų nuosavybės.
Žmogaus teisių aktyvistai įspėja, kad nesutarimai religiniu
pagrindu gali sukliudyti šalies demokratiškėjimui, kuri dešimtmečius kentėjo nuo karinės
diktatūros. Jei valdžia neįstengs nuraminti konflikto, šis gali įžiebti plataus masto
neramumus. Jungtinių Tautų duomenimis, Birmoje gyvena mažiausiai 800 tūkstančių musulmonų
rohinjų, į kuriuos žiūrima kaip nelegalius imigrantus, todėl jie tampa smurto ir persekiojimo
aukomis. (Vatikano radijas)