Popiežiaus sveikinimas Riminio susitikimo dalyviams: „Žmogus yra Bažnyčios kelias“
Riminyje šią savaitę vyksta kasmetinis susitikimas, organizuotas bendruomenės „Comunione
e Liberazione“. Jo tema šiemet – „Žmogus: kritinė būklė”. 34-ąjį kartą surengto Riminio
Susitikimo dalyviams sveikinimo laišką popiežiaus vardu pasiuntė kardinolas T.Bertone,
Popiežiaus valstybės sekretorius. Žinia perskaityta per inauguracines susitikimo Šv.
Mišias.
Su džiaugsmu perduodu Šventojo Tėvo sveikinimą susitikimo, kuris skatina
draugystę tarp tautų, organizatoriams ir dalyviams, - rašo kardinolas Tarcisio Bertone.
Pasak jo, susitikimo tema pabrėžia neatidėliotiną evangelizacijos būtinybę, apie kurią
ne kartą kalbėjo Šventasis Tėvas Pranciškus ir jo pirmtakai.
Žmogus yra Bažnyčios
kelias: taip rašė pal. Jonas Paulius II savo pirmojoje enciklikoje Redemptor hominis
(14). Ši tiesa galioja taip pat ir mūsų laikais. Pasaulyje, kuris darosi vis labiau
globalus ir virtualus, visuomenėje, kuri vis labiau sekuliarėja ir praranda vertybes,
Bažnyčia yra pašaukta iš naujo atrasti savo misiją.
Tačiau ką reiškia mums
šiandien eiti šiuo keliu? Žmogus yra Bažnyčios kelias, nes tai yra paties Dievo nurodytas
kelias. Nuo pat žmonijos aušros, po prigimtinės žmogaus nuodėmės, Dievas ieško žmogaus.
„Kur esi?“ – klausia Adomo, kai šis slepiasi sode (Iš 3, 9). Šis klausimas nuolat
skamba Biblijoje ir kiekviename istorijos žingsnyje, kurią Dievas tūkstantmečius kūrė
kartu su žmonija. Pasak Šv. Augustino, „būdamas pas Tėvą, [Sūnus] buvo tiesa ir gyvenimas,
priimdamas mūsų kūną, tapo keliu“. Taigi Jėzus Kristus yra pagrindinis Bažnyčios kelias
ir kiekvieno žmogaus kelias, taip žmogus tampa „pirmuoju ir pagrindiniu Bažnyčios
keliu“ (Redemptor hominis, 13-14).
„Aš esu kelias“, sako Jėzus (Jn 10, 7).
Jei bandysime apeiti Kristų, neįsižiūrėdami į Jį širdimi ir protu, apie žmogų nieko
nesuprasime. Būsime priversti naudotis pasaulio kriterijais, ir kaskart, kai prisiartinsime
prie savo brolių, būsime kaip tie „vagys ir plėšikai“, apie kuriuos kalba Jėzus (plg.
Jn 10, 8). Pasaulis savo būdu domisi žmogumi: ekonominei, politinei galiai, žiniasklaidai
reikia žmogaus, kad įamžintų ir išlaikytų save. Dėl to bandoma manipuliuoti masėmis,
įpiršti troškimus, atmesti tai, ką vertingiausio žmogus turi: santykį su Dievu. Galia
bijo žmonių, kurie remiasi Dievu, nes santykis su Dievu juos išlaisvina.
Štai
kokią žmogaus kritinę būklę kviečia apsvarstyti Riminio susitikimas šiemet: neatidėliotiną
būtinybę grąžinti žmogui jį patį, jo orumą, unikalumą ir kiekvienos žmogiškos būtybės
vertingumą, nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. Tik santykyje su Dievu atradęs
ir išgyvendamas savo pašaukimą, žmogus gali tapti savimi. Tačiau nepasilikime sau
šio brangaus turto, kurio sąmoningai ar nesąmoningai ieško visi. Drąsiai eikime pas
žmones, nelaukdami, kol kiti leisis mūsų ieškoti! Ne tik bažnyčiose ir parapijose,
tačiau visose aplinkose skleiskime Kristaus meilės kvapą (2 Kor 2,15). Negailėdami
dovanokime tai, ką patys gavome be jokio atpildo!
Tai Bažnyčios ir kiekvieno
krikščionio užduotis: tarnystė žmogui, ieškant jo labiausiai užslėptuose socialiniuose
ir dvasiniuose gyvenimo vingiuose. Taigi kritinė žmogaus būklė reiškia būtinybę grįžti
pas Kristų, per jį suvokti tiesą apie save ir pasaulį, ir su Juo ir Jame eiti pasitikti
žmonių, ypač neturtingųjų, kuriems Jėzus visuomet rodė ypatingą palankumą. Kalbama
ne tik apie materialų neturtą, tačiau ir dvasinį skurdą, kuris gviešiasi šiuolaikinio
žmogaus. Mes jaučiam meilės nepriteklių, trokštam tiesos ir teisingumo. Didžiausias
mūsų neturtas - tai Dievo trūkumas, ir kol nenunešime žmonėms žinios apie Kristų,
visuomet būsime padarę dėl jų per mažai.
Šventasis Tėvas užtikrina maldą ir
savo dvasinį artumą visiems dalyvaujantiems susitikime ir siunčia ypatingą apaštalinį
palaiminimą, - baigdamas savo laišką rašo kardinolas T. Bertone. (Vatikano radijas)