Patriarchalinės Kristaus Prisikėlimo katedros Kijeve Didžiojo altoriaus relikvijos

Sekmadienį kardinolas Audrys Bačkis, Popiežiaus ypatingasis pasiuntinys į Kijevo Rusios Krikšto 1025 metų jubiliejaus šventę Kijeve, Šventojo Tėvo Pranciškaus vardu pasveikins ir parodys Popiežiaus palankumą visiems Ukrainos ganytojams ir kitiems į jubiliejinę iškilmę susirinkusiems vyskupams, kunigams, vienuoliams vyrams ir moterims, ir tikintiesiems pasauliečiams, paragindamas juos didesnei dvasinei vienybei.

Popiežius Pranciškus, kardinolo Bačkio skyrimo laiške be kita ko pažymėjo, jog Kijevo Rusios žmonių krikšto 1025 metų jubiliejus „suteikia taip trokštą progą džiaugtis ne tik Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovams ir tikintiesiems, bet ir lotynų apeigų bei kitų apeigų broliams, kadangi veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka (plg. 1 Kor 12, 11). Tad visus dalyvius paraginsi sutelkti jėgas ir, priėmus bendrą sprendimą, savaime, laisva valia ir sutartinai skelbti Evangeliją. Be to, visus dalyvaujančiuosius padrąsink kasdieniame gyvenime degti malda, meditacija ir uoliu tikėjimu, įsiklausyti į dvasinius poreikius. Valstybės institucijoms atskleisi šio jubiliejaus svarbą, taip pat susirūpinimą dėl tautos pažangos ir gerovės.“

Vienas iš svarbiausių krikšto jubiliejaus akcentų – Patriarchalinės graikų katalikų katedros Kijeve pašventinimas sekmadienio rytą. Patriarchalinė katedra pašvęsta Prisikėlusiam Kristui. Į katedros Didįjį Altorių sudėtos Visuotinės Bažnyčios šventųjų ir kankinių, taip pat Ukrainos unitų XX amžiaus kankinių relikvijos.

Relikvijos, įkeltos į Altorių: Šv. apaštalų Petro, Pauliaus ir Andriejaus, dviejų dabartinės Ukrainos teritorijoje žuvusių popiežių Klemenso I ir Martyno I, Pirmojo unitų šventojo ir arkivyskupo Juozapato Kuncevičiaus, vyskupų palaimintųjų: Sibiro tremtinio, žuvusio Lvove Mykolo Čarneckio (1884-1959) ir Kijevo kalėjime žuvusio Juozapato Kocylovskio (1876-1947), kuriuos popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintaisiais Ukrainoje 2001 metais.

Krymo tremtiniai popiežiai

Popiežius Klemensas I buvo ketvirtas Romos vyskupas ir katalikų Bažnyčios popiežius nuo 92 iki 99 metų. Istorikai nesutaria, ar Romos imperatoriaus Trajano į Krymą ištremtas ir ten žuvęs popiežius atsistatydino iš ganytojo pareigų. Šventojo ir kankinio Klemenso palaikus suradęs Slavų apaštalas šv. Kirilas juos parvežė į Romą IX amžiuje. Tuometinis popiežius Adrijonas II šventojo relikvijas perkėlė į Šv. Klemenso bazilikos didįjį altorių. Legendose apie Klemenso I gyvenimą minimi ir jo apaštalavimo Kryme vaisiai: stebuklingai pagirdyta didžiulė minia, žmonių atsivertimas ir gausiai statomos bažnyčios.

Kryme žuvo taip pat Popiežius Martynas I (649-655), VII amžiaus tikėjimo kankinys. Septyniasdešimt ketvirtasis Romos vyskupas ir popiežius Martynas I, suimtas Laterano bazilikoje 653 metais, Bizantijos imperatoriaus Konstanto II įsakymu buvo ištremtas etapais į Nakso salą, dabartinėje Graikijoje, paskui į Konstantinopolį, galop 655 metų pavasarį į Taurijos Chersonesą, dabartinį Sevastopolį, kur jis tais pačiais metais rugsėjo 16 dieną pelnė kankinio vainiką ir buvo palaidotas Marijos bazilikoje už Krymo sostinės mūrų. (Vatikano radijas)