Žolinės iškilmės Romoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Latvijoje

Kaip vakar minėjome mūsų laidoje, popiežius Pranciškus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės Mišias aukojo Kastelgandolfo miestelyje, aikštėje priešais popiežių vasaros rūmus. Tuo tarpu Romos mieste pagrindinė Marijos kulto vieta yra pati seniausia Vakarų krikščionijoje Dievo Motinai dedikuota bažnyčia – Didžioji Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilika. Joje, Rytų krikščionių papročiu, kasmet švenčiama vadinamoji Mažoji Marijos Gavėnia. Kaip priešvelykinis Gavėnios liturginis laikotarpis ruošia Kristaus prisikėlimo iškilmei, taip Mažoji Marijos Gavėnia ruošia jos prikėlimo iš numirusių ir paėmimo su siela ir kūnu į Dangaus šlovę šventei. Mažoji Marijos Gavėnia trunka nuo rugpjūčio 1 iki 14 d. Šiemet ji buvo užbaigta trečiadienio vakarą pirmaisiais mišparais ir Mišiomis.

Žolinė iškilmingai švenčiama Prancūzijoje, kartu minint ir Prancūzijos paaukojimą Dievo Motinai 1637 m. rugpjūčio 15 d. Pagrindinės iškilmės vyko Paryžiaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedroje. Šia proga buvo surengtos dvi tradicinės procesijos – viena Žolinės išvakarėse laiveliais Senos upe, kita pačios šventės dieną pėsčiomis aplink dvi pagrindines – Miesto ir šv. Liudvikos salas. Svarbiausias momentas buvo pačioje katedroje Paryžiaus arkivyskupo kard. André Vingt-Trois vadovautos iškilmės Mišios. Ta pačia proga jau rugpjūčio 13 d. pietryčių Prancūzijos Puy-en-Velay Marijos šventovėje prasidėjo kolokviumas, kurio tema: „Kodėl melstis už Prancūziją?“

Į Dangų Paimtosios Mergelės Marijos šventė giliai įaugusi ir į Ispanijos maldingumo tradicijas. Pietinės Ispanijos Elche miesto bažnyčioje jau nuo penkioliktojo amžiaus kasmet per Žolinę rengiamas sakralinis vaidinimas, vaizduojantis Marijos užmigimą, paėmimą į Dangų ir vainikavimą Dangaus ir žemės karaliene. Tradicinės procesijos Žolinės iškilmės dieną rengiamos daugelyje Ispanijos vietovių. Per pastaruosius kelis šimtmečius pamaldumas į Dangų Paimtajai Dievo Motinai iš Ispanijos persikėlė į Lotynų Amerikos šalis. Bene akivaizdžiausias to pavyzdys yra Paragvajaus sostinės vardas Asunción, kuris ir reiškia Marijos Ėmimą į Dangų.

Lenkijoje pagrindinės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės buvo švenčiamos Čenstakavo Dievo Motinos šventovėje. Mišias aukojo apaštališkasis nuncijus arkiv. Celestino Migliore. Rugpjūčio pradžia – tai tradicinių piligriminių žygių pėsčiomis į šią Lenkijos šventovę metas. Kaip informavo šventovės prioras, nuo rugpjūčio 1 d. iki Žolinės į Čenstakavą iš įvairių tolimesnių ir artimesnių Lenkijos vietovių pėsčiomis atkeliavo 55 piligrimų grupės, iš viso apie 75 tūks. žmonių.

Piligrimai iš visos Latvijos šiomis dienomis keliavo į Agluonos Dievo Motinos šventovę, kurioje ketvirtadienį Marijos į Dangų Ėmimo iškilme užsibaigė tris dienas trukę atlaidai. Rugpjūčio 13-oji buvo skirta vyskupo Boleslovo Sloskano atminimui.

Vysk. Boleslavs Sloskans (1893-1981) nuo 1926 m. buvo Mogiliavo vyskupijos administratorius. Komunistų valdžios suimtas 1930 m., po trejų metų buvo iškeistas į Latvijoje suimtą bolševiką. Nuo 1933 m. Mogiliavo vyskupijai jis vadovavo gyvendamas Rygoje, nors jokių tiesioginių kontaktų su Sovietų Sąjungos katalikais negalėjo turėti. Rytų frontui 1944 m. priartėjus prie Latvijos, vyskupas Sloskans pasitraukė į Vakarus ir iki mirties 1981 m. gyveno Belgijoje. Prieš 20 metų jo palaikai buvo perkelti į Latviją ir palaidoti Agluonos šventovės kriptoje.

Agluonos Žolinės atlaidų programoje rugpjūčio 13 d. buvo minimos trys šiemetinės vyskupo Sloskano sukaktys – 120 metų nuo gimimo, 80 metų nuo išvadavimo iš sovietinio kalėjimo, 20 metų nuo jo palaikų perkėlimo į Agluoną.

Rugpjūčio 14-ąją, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės išvakarėse, į Agluoną pradėjo rinktis pėsčiomis keliauvę piligrimai. Tą dieną Mišias aukojo apaštališkasis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi. Pačios iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, Mišias Agluonoje aukojo Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs. (Vatikano radijas)